gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

usvai pilkos ir rudos spalvos tankius moreninius priemolius ir priesmėlius su žvirgždo beigargždo priemaiša 5–15 %, o taip pat dažnai pasitaikančiais rieduliais iš Fenoskandijos, taipaskutinysis (Nemuno) apledėjimas paliko du palyginti nestorus (iki 5 m) morenos sluosnius,pavadintus ledyno atsitraukimo fazių vardais: Grūdos ir Raigardo. Atslenkančių irnuslenkančių ledynų tirpsmo vandenys taip pat klostė nuogulas, kurių palyginti didelis storis(56 m) aptiktas Raigardo slėnio centrinėje dalyje. Jeigu tekantis ledyno ar upės vanduo klostoįvairiagrūdį smėlį, žvirgždą ir gargždą, tai stovinčiame prieledyninių marių dugne paprastainusėda molis, dažnai juostuotas (varvos), o taip pat aleuritas, smulkutis ir smulkus smėlis.Prieledyninių marių (limnoglacialinės) nuogulos viršutinėje dalyje kartais pereina įšiltesnio laikotarpio ežerines nuosėdas, kurios lengvai identifikuojamos palinologiniais (sporųir žiedadulkių) tyrimais. Raigardo centre 38–42 m gylyje paimtuose aleurito mėginiuosepalinologė A. Klivečkienė nustatė, kad sporų ir žiedadulkių spektruose vyrauja medžiųžiedadulkės: daugiausiai pušies (66 %), gerokai mažiau beržo ir alksnio (po 20 %), aptiktaeglės (iki 5 %) ir kėnio (1–2 %) žiedadulkių. Mažais kiekiais aptiktos liepos, ąžuolo,skroblaus ir guobos žiedadulkės. Nustatyti pelynai, paparčiai, samanos. Visa tai liudija buvusšiltą ir drėgną klimatą Butėnų (mindelio–riso) arba Merkinės (riso–viurmo) tarpledynmetyje.Greta Raigardo slėnio, kitoje Nemuno pusėje prie Gerdašių, tame pačiame pokvarteriniopaviršiaus įdubime (paleoįrėžyje), 70,6–86,0 m gylyje ežerinių aleuritų mėginiuose taip pataptikta daug žiedadulkių ir sporų. Dominuoja pušies (iki 72 %), beržo (50 %), alksnio (iki 17%) žiedadulkės, aptiktos eglės (iki 2 %), pavienės liepos, ąžuolo, guobos ir skroblausžiedadulkės. Nustatytoji miškų raida ir rūšinė sudėtis liudija turint tik dalies tarpledynmečiopjūvį, kuris gretintinas su vienu seniausių Lietuvoje Turgelių tarpledynmečiu, buvusiu tarpDzūkijos ir Dainavos apledėjimų. Šio tarpledynmečio nuogulos taip pat aptiktos ir ryčiauRaigardo slėnio.Dėmesį atkreipia tai, kad po visu Raigardo slėniu nedideliame gylyje (14–30 m)slūgso 5–10 m molio storymė, viršutinėje dalyje pereinanti į pilką aleuritą ir smulkutįaleuritingą smėlį ir liudijanti vandens aplinką šioje vietovėje.Kaip matyti iš aukščiau pateiktos medžiagos, ties Raigardo slėniu kvartero periodometu susiformavo gili ir plati dubuma (depresija), kuri didžiausia dalimi pripildyta vandenyjenusėdusiomis nuogulomis ir kiek mažiau – ledynų morenomis. Tai, kad šioje vietovėje yra netdviejų tarpledynmetinių paleobaseinų (greičiausiai upių ir ežerų) nuogulos, patvirtinapastovaus geomorfologinio paveldėjimo reiškinį viso kvartero periodo metu. Tokiopaveldimumo priežastimi galėjo būti kristalinio pamato geologinė sandara ir tektoninėstruktūra, kurių įtaka aukščiau slūgsančių nuogulų susiklojimui, o taip pat ir paviršiaus102