gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

elaukiant Trejybės šventės prie ežero buvo pastatyti trys kryžiai, o Marijos paveikslaspakabintas ant viduriniojo. O prie šalia pastatyto altoriaus kapelionas laikydavo pamaldas.Vieną dieną, per Petrines, beaukojant šv. Mišias, buvo pranešta, kad pasirodė švedai. M.Višnioveckis įsakė trauktis. Per sumaištį buvo palikta gurguolė, nenukabintas nuo kryžiausDievo Motinos paveikslas. Po kurio laiko vietos gyventojai, beganydami gyvulius, aptikošiuos kryžius ir paveikslą, pradėjo lankyti šią vietą, prašyti Dievo Motiną malonių. Vėliaurinkdavosi ne tik maldininkai, bet ir karabelninkai su prekėmis, elgetos. Netoli Kryžių tryškošaltinėlis. Žmonės buvo įsitikinę, kad jo vanduo turįs gydomosios galios. 1816 metais čiabuvo pastatyta maža koplytėlė, o 1902 metais žmonės pastatė gerokai didesnę koplyčią.Atlaidai Kryžiuose buvo plačiai žinomi, todėl nuo ankstyvo ryto visi keliai, vedantys prieDusios, būdavo užtvindyti pėsčių ir važiuotų. Po to kelis kartus remontuota koplyčia 1948metais buvo uždaryta, o 1963 metais sovietų valdžios nurodymu nugriauta. Ir tik daugiau neipo 30 metų šalia buvusios koplyčios pamatų buvo pradėta statyti nauja. Šiandien jau iš tologalima pastebėti dailų mūrinį šventovės siluetą…Šios apylinkės regėjo ir 1863 metų sukilimo įvykius. Netoli Straigiškės kaimo prieDusios ežero tų metų birželyje buvo apsistojęs Povilo Suzino būrys. Įvykusiose kautynėse surusų karinėmis pajėgomis iš abiejų pusių žuvo nemaža vyrų (Kviklys, 1991). Žuvę sukilėliaibuvo palaidoti bendrame kape prie kelio iš Statiškės į Mackonis, tarp jų ir P. Suzinas, kuriopalaikus žmona vėliau išsikasė ir palaidojo nežinia kur.∗ ∗ ∗Apie šio krašto paskutiniojo šimtmečio istoriją, reikšmingus įvykius ir dėmesio vertusžmones būtų galima parašyti ne vieną knygą. O ir parašyta nemažai, tik išbarstyta poįvairiausius leidinius ir leidinėlius, nesurinkta viskas vienoje vietoje. Tačiau manau, kad ir tai,kas pateikta apie Didžiuosius Sūduvos ežerus šiuose keliuose puslapiuose, daugiau ar mažiauparodo šios vietovės didelę reikšmę tautos etnogenezės kelyje, dvasinės kultūros (nors irfragmentiškos) perimamumą iš kartos į kartą net ir giminingų genčių dramatiškos istorijosvingiuose. Legendinė Dusia, taip pat gretimi ir giminingi ežerai su vaizdingu ir įspūdingusavo kraštovaizdžiu dėl įvairių priežasčių traukė žmones. Tai ir atšiaurų klimatą švelninantisežerų poveikis, ir tyras vanduo, ir gana pastovus žūklės laimikis, ir vaizduotę žadinantystoliai, ir baimės bei pagarbos jausmas gamtai bei ją valdančioms dievybėms, ir aplinkosatsiradimą aiškinantys padavimai bei mitologiniai vaizdiniai. Šiandien atsiranda dar vienasfaktorius – žinojimas. Žinojimas apie šiandien matomos aplinkos pradžią ir raidą, pastovųžmogaus norą glaustis prie Dusios, prie jos skleidžiamos šilumos, gal būt, nevisada dosnios,lemė jai tapti žmogiškosios kultūros dalimi.98