gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

Prasmegusio Raigardo paslaptis,,Išėj kadu, znočnes, Aigardas /Raigardas/. Kada kur išėj –nuskindo miestas Aigardas, tai dievas žino. Nežino, ali tibuvo Aigardas. Tai pasakoja vėl: Ataj žmona pas šulnelįir atsiklaupė gert. Kap atsiklaupė gert toj žmona, kadžiūro – spyna stovi, šitanai, graži šulnely vandenio. Tai jipaėmė tų spynių ir kėlė tų spynių, znočnes, zomkų. Kaiptik ji pas’ėmė, kaip ji tik kilstelėjo – tai ti pradėjovandenin zvanai zvanyt budto. Zvanai zvanyt ir jaulenciūgas paskėlė. Tai kalba, kad ji tiktai spiovė,nusigando: Oi, kad prapultai! – tai nutraukė ir tą spynų,ir visa. Kū ji vėl kaip užkeikė. Kad ji būt čian kėlus, tai jibūt iškėlus miestų, pastatis. Tai šitei, kokia pasaka. Tai jibūt pakėlus miestų – tai džiaugės miestas, kad jau jįkelia”.Užrašė B. Kerbelytė ir L. Sauka 1959 metais Kermošijos kmiš Antano Balevičiaus (85 metų). Ar tikrai Raigardas prasmego?. Vilnius. 2001,,Po Švendubrės akmeniu yra urvas, kuris eina net į kadaisepaskendusį miestą. Apie tai žmonės sužinojo šitaip (…). Tai tasstipruolis susikalbėjo su savo bendru ir nuėjo švento Jono naktį kastitenai pinigų. Sako – kasė kasė ir prisikasė prie dideliausio urvo.Lenda lenda tuo urvu, mato, kad toliau urvas išeina į platų lauką, otame lauke stovi didelis miestas. Jie tuojau ir suprato. Kad taiRaigardo miestas po žeme. Tuomet nuėjo jie tan miestan ir tris dienastenai išbuvo. Juos ten girdė ir valgydino per tris dienas ir, geraipavaišinę, dar apdovanojo ir leido grįžti namo, tik liepė nieko niekamnesakyti, ką jie tam mieste yra regėję. Bet sugrįžusiu namopi jiedunegalėjo iškęsti ir papasakojo savo žmonom. Kai tik baigė pasakoti,tuojau vienam ir kitam ėmė ir užkando kalbą. Taip ir pasiliko jiedu bekalbos visą savo gyvenimą. Abu tuodu vyru dar gerai pamena senižmonės, ir visi tam sodžiuje apie tai gerai žino”.V. Krėvė. Raigardo miestas. Kai milžinai gyveno. 1969Paslapties vilionė. Tautosaka ir senoji vaizduojamoji dailė nuo seno naudojamisenųjų kultūrų ir civilizacijų tyrimui, atskirų istorinių faktų ar įvykusių gamtos reiškiniųpagrindimui. Čia galima prisiminti Pietų Amerikos senosios indėnų civilizacijos paminklųsuradimą padavimų pagalba bei ,,Kalevalos" epe minimus baisius gamtos reiškinius, kuriegeologų ir archeologų pastangomis identifikuoti Onegos ežero šiaurinėje pakrantėje,patyrusioje stipraus žemės drebėjimo stichiją. Lietuvoje padavimuose ir legendose minimųįvykių realumas specialiai nebuvo tyrinėtas, nors spėjimų ir teigimų apie išlikusį ,,racionalųgrūdą” tautosakoje būta nemažai (A. Seibučio, Č. Kudabos, V. Dvarecko, R. Kunsko ir kt.99