gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

pogonoforai, forominiferai, akritarchai, tai ordoviko (nuo keltų genties – ordovikų) ir silūro(nuo keltų genties – silūrų) laikotarpiais giliose, pereinamose ir sekliose jūros dalyse gyvūnijair augalija klestėjo (Jankauskas, 1994; Paškevičius, 1994). Šį klestėjimą gerai iliustruojaprofesoriaus Juozo Paškevičiaus sudarytos viršutiniojo silūro facijų schemos (7 pav.). Tai irkarbonatiniai dumbliai, ir koralai, ir samangyviai, ir pečiakojai, ir moliuskai, ir trilobitai, irvėžiagyviai, ir jūrų lelijos, ir jūrų pūslės, ir nevisai aiškios kilmės konodontai. Patiegzotiškiausia faunos grupė – tai įspūdingieji graptolitai. Aišku, visa ši fauna ir flora klestėjone vienu metu. Sparčiai kito atskirų grupių rūšinė sudėtis. Vienoms rūšims klestint, kitos tikvegetavo ar net merdėjo. Tam įtakos turėjo baseino gylio, temperatūrinio režimo,druskingumo, ryšio su pasauliniu vandenynu kitimas. Klestėjusios faunos kai kurių rūšiųvardais buvo pavadinti ir atpažįstami ištisi nuogulų sluoksniai. Silūro pabaigoje baseinastraukėsi vakarų ir pietvakarių link, Lietuvos teritorijoje virsdamas jūriniu – lagūniniu baseinu,o pastarasis - lagūniniu - kontinentiniu jau devono periode.Kalbant apie kambro, ordoviko ir silūro periodus bei jų metu susidariusius nuogulųsluoksnius, sunku išvengti klausimo apie naftos susidarymą ir susikaupimą Lietuvoje. Nafta– tai alkanų, cikloalkanų ir aromatinių angliavandenilių tirštas ir degus mišinys, paprastairudos ar juosvos spalvos. Manoma, kad didžiausia dalis naftos susidarė Žemės gelmėse 1,5–3 km gylyje iš nuosėdinėse uolienose esančios organinės medžiagos, esant aukštaitemperatūrai ir dideliam slėgiui. Yra ir kitokių naftos kilmės hipotezių. Pirmieji naftingumopožymiai Lietuvos kambro, silūro ir ordoviko sluoksniuose pastebėti 1949–1955 metais, onuo 1958 metų pradėta kryptinga naftos paieška. Ir ji buvo sėkminga, ypač Vakarų Lietuvoje– išaiškinti Genčių, Šiūparių, Vilkyčių, Vėžaičių, Sakučių, Pocių, Dieglių, Ablingos,Lauksargių ir dar daug mažesnių naftos telkinių. Jie susidarę sluoksnių struktūrose palankiosenaftos susitelkimui, t. y. savotiškuose ,,spąstuose”, kuriuos sudaro išgaubti molingi ir porėtisluoksniai bei juos skaldantys Žemės plutos lūžiai. Šiuo metu, kaip žinome, kai kurie telkiniaigana intensyviai eksploatuojami.Devono (nuo Devono grafystės Anglijoje) periodas prasidėjo prieš 410 mln. metų irtęsėsi apie 55 mln. metų. Silūro pabaigoje ir devono pradžioje vykę kalnodaros procesaiplanetoje lėmė jūrų išnykimą vienose vietose ir vandens baseinų atsiradimą kitose vietose,dalies jūrinių gyvių išnykimą ir kitų atsiradimą bei suklestėjimą (Narbutas, 1994). Išplitobežandės, vėliau – tikrosios žuvys. Sausumoje išplito augalija. Žemės atmosfera darėsi panašiį dabartinę. Tarp galvakojų moliuskų, ypač vėlyvajame devone, įsigalėjo goniatitai, išplitopečiakojai. Tačiau tebegyveno trilobitai ir graptolitai, koralų kolonijomis tabuliatai ir rugozai,vėžiagyviai ir lapakojai. Devonui labai būdingos šarvuotosios ir riešapelekės žuvys, o taip pattikrųjų žuvų atstovai – akantodai. Šių žuvų liekanų retai randama, tačiau buvo aptiktos15