gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

Morenos sluoksnis lėmė santykinį šlaito stabilumą bei neišlaikyto gruntinio vandens iškrovąšlaito viršutinėje dalyje, kur pradžią ima pasitaikančios griovos.Sufozinė nuobirinė kilmė būdinga slėnio smėlingam rytiniam ir ypač pietrytiniamšlaitui. Rytinio šlaito aukštis 20–35 m, vyraujant 2–30 m. Šlaito polinkis svyruoja tarp 1–70°,vyraujant 35–40°. Apatinėje šlaitų dalyje sumažėja iki 10°, o viršutinėje – pasiekia net 50–70°ir kartais pereina į skardžius. Šiuo metu rytiniame šlaite yra trys aktyvesni 100–150 mskersmens sufoziniai cirkai. Cirkų skaičius ir dydis yra kintantis, dažnai dalis jų stabilizuojasi,o šalia atsiranda nauji. Pietrytinėje dalyje turime susiformavusius pačius didžiausius Lietuvojesufozinius cirkus, kurių skersmuo 700–800 m. Šlaitų aukštis 25–35 m, o vyraujantis polinkis40–50°. Aprašytų šlaitų sufozinę nuobirinę kilmę lėmė ištisai smėlinga vidinė sudėtis ir šlaitopapėdėje gausiai išsiliejantis gruntinis vanduo, kuris, intensyviai ir koncentruotai išnešdamassmulkias smėlio daleles apatinėje šlaito dalyje, sukelia aukščiau slūgsančio sauso ir geraiišrūšiuoto smėlio byrėjimą bei slinkimą žemyn.Slėnio formavimosi paleogeografija. Raigardo slėnio susidarymo pradžia sietina subuvusio prieledyninio ežero nudrenavimu ir vėlesnių meandruojančių Nemuno srautų plūsmulink besitraukiančio ledyno (66 pav.). Štai nuo tada (maždaug prieš 14–13 tūkst. metų),ankstyvajame driase išilgai dabartinio Nemuno vagos ir ta pačia kryptimi plūdę upėsvandenys suklostė aliuvines nuogulas dabartinės IV viršsalpinės terasos lygyje. Biolinge irviduriniajame driase (prieš 13–12 tūkst. metų) Nemuno slėnyje piečiau Švendubrės rytų linkišryškėjo praplatėjimas. Tai rodo III viršsalpinės terasos paplitimas Raigardo slėnio šiaurėsvakariniame (netoli Švendubrės) ir pietvakariniame (prie Pervalko) pakraštyje. Šį faktą jaugerokai anksčiau buvo pastebėjęs R. Kunskas (1975). Apyslėnyje džiūstantis smulkuslimnoglacialinis smėlis visą tą laiką buvo pietvakarinių vasaros vėjų pustomas į kopas.Didžiausioji garsiojo slėnio dalis susidarė aleriode ir vėlyvajame driase (prieš 1–10 tūkst. metų), t. y. kai formavosi II viršsalpinė terasa. Nežymus, tačiau pastovus Žemėsplutos bloko grimzdimas ties Raigardo centrine dalimi ir šiauriau, slėnio pakraštyje esančiobloko nežymus neotektoninis kilimas bei su tuo susijęs Nemuno slėnio susiaurėjimas tiesŠvendubre lėmė savotiškos patvankos atsiradimą ir intensyvią nuogulų akumuliaciją Raigardoslėnyje.Prieš 10 tūkst. metų, įvykus didelėms klimato permainoms Europoje, Nemunas vėlpradėjo graužtis į žemesnį lygį. Preborealyje, borealyje, atlantyje ir subborealio pradžioje(prieš 10–3,5 tūkst. metų), t. y. I viršsalpinės terasos formavimosi metu Raigardo slėnis įgavobeveik dabartinius kontūrus. Intensyvi upės erozija protakomis suskaidė buvusį aukštesnį IIviršsalpinės terasos paviršių slėnio centrinėje dalyje, o taip pat įsigraužė į smėlingas nuogulasrytinio šlaito papėdėje, tuo pačiu atidengdamas gausias gruntinio vandens iškrovas.105