gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

(tiksliau, pelkėtoji pietrytinė jo dalis) ir vienas didžiausių Lietuvoje Švendubrės mitologinisakmuo, kartais dar vadinamas Velnio vardu. Mitiniai gyventojų vaizdiniai kūrė gyvenamosiosaplinkos charakterį ir liudydami istorinę, mitinę ir sakralinę konkrečių vietų vertę, formavokasdieninio ir sakralaus elgesio normas.Įkvėpimo beieškant. Kaip parodė menotyrinnko doc. Alfredo Širmulio ir jotalkininkų tyrimai, Raigardo slėnio prieglobstyje esantis senasis Švendubrės kaimas, turintistaip pat senas liaudies meno tradicijas, garsėja tekstilės, kuparų ir memorialinių paminklųpavyzdžiais, o taip pat labai produktyvia čia gimusio liaudies menininko Juozo Šikšneliokūryba, tašant ir drožiant akmens ir medžio skulptūras, rašant knygas. Nepakartojamasdzūkiškas nuoširdumas ir geranoriškumas, nuostabi kaimo žmonių folklorinė atmintis, iki šiolišsaugojusi senųjų padavimų turinį ir vaizdingumą, sudarė palankias prielaidas liaudies menotradicijų išsaugojimui, kūrybinei nuotaikai šiame Lietuvos kampelyje. Kaip čia neprisiminsiaukščiau jau minėto fiziko dr. R. Petrošiaus šios vietovės biogeoinformacinių tyrimų…Atskiros studijos verta tema – tai Raigardo apylinkių reikšmė M. K. Čiurlioniokūrybai ir dvasinės brandos procesui. Kaip teigia menotyrininkė dr. Rasa Andriušytė–Žukienė, nuostabi gamta, vietinių gyventojų pasakojami vaizdingi padavimai ir kitas folklorasgalėjo būti vienas iš M. K. Čiurlionio tautinę orientaciją paveikusių veiksnių, o taip patsvarbiu kūrybiniu impulsu, daugelio jo kūrinių prasminiu klodu. Garsiajame Raigardo(Raigrodo) triptike, kaip vieno įdomiausių vėlyvojo simbolizmo laikotarpio Rytų Europojepeizažo žanro pavyzdžių, jau slypi tapybinių sonatų, preliudų ir fugų idėjos užuomazgos(70 pav.). Gamtos stichijų – augalijos, vandens, saulės – ir žmogaus gyvensenos harmonijayra labai ryški ir šiame menininko triptike, ir kituose jo darbuose. Stiprūs dailininko dvasiniaisaitai su gimtąja žeme buvo tas veiksnys, suteikęs kūrybinių jėgų jam gyvenant ir dirbantkosmopolitiniuose kultūros centruose. Noriu pacituoti rašytojo ir aistringo publicisto RomoSadausko žodžius: ,,Prancūzijoje vietovė prie Arlio, kur tapė Gogenas, paskelbta draustiniu.Nieko ten nekeičia, nestato. Medžiai fotografuojami, kai pasensta, atkuriami ir formuojamipagal nuotraukas tokie pat. Kad išliktų dvasia. Pas mus… Štai Čiurlionis – kas pasirūpins jopeizažų išsaugojimu Druskininkuose” (Sadauskas, 2001).Raigardo aplinka turėjo įtakos ir kitiems meninkams, tarp jų dailininkamsČ. Kontrimui, A. Švėgždai, A. Pivoriūnui, V. Tarabildienei, L. Katinui, P. Rauduvei,L. Surgailiui, G. Didelytei, A. Šuliauskui (71–72 pav.), rašytojams V. Krėvei, R. Sadauskui,poetams J. Degutytei, V. Palčinskaitei, V. Bložei, A. Churginui, R. Mikutavičiui,M. Karčiauskui, kompozitoriams B. Dvarionui (73pav.), M. Tamošiūnui, kitiems kūrėjams.Paminėtinas 2001 m. spalio 2-12 dienomis Druskininkuose vykęs dailininkų tapybospleneras ,,Raigardas 2001”, kurio baigiamąją parodą teko su malonumu apžiūrėti (74 pav.).109