gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

po 5 metų, minint poeto 125 gimimo metines, literatūros kritikas Vytautas Kubilius rašys:,,Nežinia, kokią mes matytum Lietuvą, kaip ją suvoktumėm, mylėtumėm ir vaizduotumėm, jeiMaironis nebūtų sukūręs eilėraščių ,,Lietuva brangi”, ,,Kur bėga Šešupė”, ,,Manogimtinė”, ,,Nuo Birutės kalno”, ,,Daina”, ,,Milžinų kapai”. Jau kelios žmonių kartos atėjo įsavo ,,prosenių žemę” ir išėjo, deklamuodamos ar dainuodamos šiuos eilėraščius. Jie įaugo įmūsų psichiką kaip pastovūs regėjimo taškai, vertybių kriterijai, emociniai impulsai, kaiptautinio identiškumo balsas (…). Tik gimtojo krašto gamtoje – prie banguojančio Nemuno,raudant volungei, žaliuojant vasarojui kaip rūtai – lietuvis patiria šventą tapatybę su savotauta. Peizažas virsta nacionalinės savimonės aktu ir tėvynės jausmo poetine išraiška, kuriskamba kaip iškilminga priesaika: ,,Lietuvi! pabučiuok po kojų / Krauju permirkusią čiąžemę!” (Kubilius, 1987).Kaip čia neprisiminsi ir šio posmelio:,,Atminimuos lankos ramunių baltų,Senos pilys prie Nemuno seno krantų,Baltija ir aukštaičių pagojai – tai tu,Mano protėvių žemė”(B. Brazdžionis. Poezijos pilnatis. 1989)Mitologinės ir istorinės žinios. Prie jų priskirtini padavimai ir sakmės, legendos irmitai, taip pat istoriniai faktai ir asmenybės, vienaip ar kitaip susiję su konkrečia vietove aratskiru gamtos objektu. Kitaip sakant, tai visas vietovės folklorinis, istorinis ir kultūrinispaveldas. Kaip rodo ką tik aptartų literatūros klasikų kūryba, šios žinios dažnai susijusios sugražiausiais gamtos kampeliais, sukeliančiais pasididžiavimą savo krašto gamta ir jojetriūsiančiais žmonėmis. Žinoma daug atvejų, kai vietovės padavimas ar su ja susijęs istorinisįvykis tampa naujo kūrinio pagrindu. Tarsi antrą kvėpavimą vietovei suteikia jos sąsajos suistorinės asmenybės (kunigaikščio, sukilėlių vado, mokslininko, rašytojo ir pan.) biografiniaismomentais.Šiai įkvėpimo išteklių grupei pailiustruoti iš dalies tinka jau minėtas Puntukopavyzdys. Jei palyginsime šį, netoli Šventosios gulintį, daug metų buvusį didžiausią Lietuvojeriedulį su neseniai atkastu Puokės kaimo milžinu netoli Barstyčių, tai matysime, kadpastarasis tėra unikalus gamtos paminklas – didžiausias Lietuvoje akmuo. Ir tiek. Tuo tarpuPuntukas su savo padavimais, sakraline praeitimi, įamžininimu A. Baranausko poemoje,,Anykščių šilelis” ir kituose meno kūriniuose, iškaltu Dariaus ir Girėno bareljefu yra ne tikgamtos, bet ir archeologijos, literatūros, dailės paminklas, tapęs jau neatsiejama lietuviųdvasinės kultūros dalimi. Savotiška kai kurių gamtos vertybių ,,sėkme” galima pavadinti135