gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

suakmenėjusių fosilijų amžius Pietų Afrikoje siekia net 2,3–3,2 mlrd. metų. Vilniausuniversiteto profesoriaus, žinomo biologo, gyvybės evoliucijos tyrinėtojo EdmundoLekevičiaus apibendrintais duomenimis, visas šis laikotarpis pasižymėjo gyvybės irprimityvaus medžiagų ciklo (ekosistemų) atsiradimu, anoksigeninės fotosintezės iranaerobinio skaidymo pagrindu atsiradusiomis pirmosiomis autotrofinėmis ekosistemomis,stromatolitų pasirodymu, oksigeninės fotosintezės pagrindu ekosistemų formavimusi, azotąfiksuojančių organizmų atsiradimu ir kitais gyvybės raidą lėmusiais reiškiniais (Lekevičius,2001). Iš ankstyvojo proterozojaus (gr. proteros – ankstesnis, pirmesnis + zoe – gyvybė)laikotarpio (prieš 2,5–1,65 mlrd. metų) žinomas, gal būt, net kelių kilometrų storiometamorfinių uolienų kompleksas (gneisai, mikrogneisai, amfibolitai, kristaliniai skalūnai)rytinėje Lietuvos dalyje. Tuo metu tai buvo vulkaninių ir nuosėdinių uolienų storymė sumagminių uolienų intruzijomis, kuri vėliau buvo deformuota, migmatizuota ir granitizuota.Planetoje, apskritai, hidrosfera iš redukuotos pamažu virsta oksiduota, atsiranda aerobiniskvėpavimas, deguoninės ir bedeguoninės zonos su savais lokaliais ciklais, įsivyraujastromatolitinė gyvybės forma, atsiranda chemoautotrofai, bakterijos suformuoja šiuolaikiniotipo ekosisteminį metabolizmą (medžiagų ciklus), atmosfera palaipsniui iš redukuotos virstaoksiduota, prasideda litosferoje esančių medžiagų oksidacija, atsiranda vienaląsčiai dumbliaiir pirmieji gyvaėdžiai (pirmuonys) (Lekevičius, 2001).Viduriniojo ir vėlyvojo proterozojaus (prieš 1,65–0,67 mlrd. metų) laikotarpiouolienos aptiktos pavieniais gręžiniais tik Vakarų Lietuvoje. Tai vulkaninės medžiagosnuotrupos, hipersteniniai bazaltai, vulkanomiktinis smiltainis, pereinantis į konglomeratą irgravelitą, o taip pat kvarcinis smiltainis, aleurolitas ir argilitas, kuriuose, nors ir sunkiai,galima aptikti gyvybės raidos požymių. Šiuo metu, apskritai, susiformuoja keli mityboslygmenys, atsiranda parazitai, pirmieji daugialąsčiai, vandenyse labai padidėja gyvaėdžiųįvairovė (Lekevičius, 2001). Atskirai reikia paminėti vėlyviausiąjį proterozojinės eroslaikotarpį vendą (nuo senovės slavų genties – vendų) (prieš 0,67–0,57 mlrd. metų), kuriometu suklostyta įvairaus storio konglomerato, gravelito, smiltainio, aleurolito ir argilitostorymė sutinkama visoje Rytų Lietuvoje (Jankauskas, 1994). Didžiausias storis aptiktasIgnalinos rajone prie Tverečiaus (178 m). To laikotarpio klimatas buvo šiltas, jūrinei faunai irflorai pakako šviesos. Akvatorijoje buvo išplitę vienaląsčiai fitoplanktoniniaimikroorganizmai (akritarchai ir kt.), o dugne vietomis klestėjo daugialąsčiai (vendotenidai irpan.). Vendas, tai geologinis laikotarpis iki atsirandant skeletinei faunai.Vienintelis patikimas informacijos šaltinis apie tolimą archėjaus ir proterozojaus laikųpaleogeografiją ir įvairius įvykius ar procesus – tai išlikusios tų laikų, nors ir vėlesnių procesųlabai pakeistos, uolienos. Paprastai remiamasi geologų nuo seno naudojamu aktualizmo11