gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

130 tūkst. metų ir baigėsi prieš 117 tūkst. metų. Įdomiausi ir pilniausi šio tarpledynmečionuogulų pjūviai yra aptikti Nemuno slėnyje prie Druskininkų ir Merkinės, o taip patgręžiniuose netoli Vilniaus (Mickūnų ir Medininkų apylinkėse). Paprastai tai ežerinissmulkutis smėlis, aleuritas, molis, sapropelitas, rečiau – pelkių durpė ar upių smėlis.Nuosėdose randamos gausios žiedadulkės ir sporos leido nustatyti šiam tarpledynmečiuibūdingus miškų raidos bruožus, skiriant 7 fazes (12 pav.). Optimalaus klimato metu vyravoplačialapiai, pirmiausiai pasirodant ąžuolui ir guobai. Lazdynas klestėjo tarp ąžuolo ir lieposmaksimumų. Eglė klestėjo du kartus: tarpledynmečio pradžioje ir pabaigoje. Šiotarpledynmečio flora labai artima dabartinei, tačiau būta ir egzotiškų, dabar jau išnykusiųrūšių. Klimatas buvo šiek tiek švelnesnis, negu dabartiniame (holoceno) etape. Daugiau būtair kritulių (1100–1200 mm per metus). Iš žinduolių aptiktos žiurkėnų, pelių, lemingų, bebrų irkitų graužikų liekanos. Be abejo, miškuose ir vandens baseinuose klestėjo daugybė gyvūnų,panašių į šiuolaikinius.Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tarp tipiško tarpledynmečio (kai ledynų skydaivisiškai ištirpę) ir ledynmečio (kai ledynai dengia teritoriją) yra didžiulis laikotarpis,trukdavęs po kelis ar keliolika tūkstančių metų ir pasižymintis vėsaus klimato svyravimaisnuo poliarinio iki tundrinio ir stepinio. Reaguojant į aplinkos kitimą, keitėsi augalija irgyvūnija, o pastarosios tarpe paminėtini stambūs žinduoliai – mamutai, avijaučiai, gauruotiejiraganosiai, šiaurės elniai ir kt. Iki šiol nevisai aišku, kiek gi kartų ledynai dengė Lietuvą poMerkinės tarpledynmečio. Yra duomenų apie tai, kad po šio tarpledynmečio buvo du ryškesniklimato pašaltėjimai (atslenkančio ledyno stadijos dar tik Skandinavijoje) ir du pašiltėjimai(tarpstadijiniai laikotarpiai). Po to dar vienas (prieš 74 tūkst. metų) didesnis ir ilgesnispašaltėjimas (ledyno stadija pasiekusi, gal būt, Estijos ir Latvijos platumą) su galiausiai įLietuvą įslinkusiu ledynu tik prieš 24 tūkst. metų. Yra manančių, kad po Merkinėstarpledynmečio pas mus ledynai svečiavosi vis tik du kartus – pirmą kartą, būtent šios, trečiosstadijos pradžioje (prieš 74–59 tūkst. metų) (13 pav.).Paskutinysis Nemuno vardu pavadintas apledėjimas paliko dviejų savo atsitraukimostadijų pėdsakus: ledynų ir jų tirpsmo vandenų suklostytus sluoksnius bei žemės paviršiujebesidairančias ledyno pakraščiuose ir plyšiuose susidariusias kalvų virtines bei masyvus, otaip pat ledynų suslėgtas morenines bei tirpsmo vandenų suklostytas lygumas. Šį ledyninėskilmės reljefą vėliau šiek tiek pakeitė upių graužimosi ir nuosėdavimo, vėjo pustymo,palaidotų ledo luistų tirpimo (glaciokarsto), paviršinės nuoplovos, pelkėjimo ir kiti procesai.Bet apie tai jau kitame knygos skyriuje.∗ ∗ ∗25