gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

A. Baranauskas. ,,Anykščių šilelis”. Raštai. I. Vilnius. 1970Vienas milžinas gyveno Leguose, o kitas – Mikieriuose.Jie sueidavo. Per Šventąją upę jie lengvai peršokdavo. KartąLegų milžinas, eidamas iš Mikierių, pamatė žmogų, ariantįjaučiais. Milžinas sudėjo artoją ir jaučius į pirštinę ir nusinešė įLegus. Namuose pasakė, kad tie maži žmogeliai mažai valgo, odaug dirba, jie nori gyventi, reikia juos paleisti. Aha, tada vėlmilžinas sudėjo atgal į pirštinę jaučius ir žmogų ir, atnešęs įMikierius, paleido.Užrašyta 1969 metais iš S. Baršausko Anykščiuose.,,Legų ir Mikierių milžinai” iš knygos ,,Žemės atmintis”. Vilnius. 1999Geologų Meka. Lietuvoje nedaug vietovių, kuriose nuo seno ir dažnai lankytųsigeologai, ypač aukštųjų mokyklų dėstytojai su savo studentais. Prie tokių vietovių reikiapriskirti Ventos slėnio šlaitus su juros periodo sluoksnių atodangomis ties Papile bei netolieseesantį Šaltiškių triaso amžiaus molio karjerą, Biržų ir Pasvalio apylinkes su įspūdingomiskarstinėmis smegduobėmis, Merkio šlaitus ir Nemuno slėnį prie Druskininkų su garsiomistarpledynmečių nuogulų atodangomis, gal būt, dar keletą vietovių. Tarp jų – Šventosios slėnisAnykščių apylinkėse (21 pav.).Pavarčius geologinių tyrimų Lietuvoje istorines apžvalgas (Геологическаяизученность, 1962) matyti, kad profesionalių geologų dėmesį Šventosios slėnio šlaituoseatsidengiančios ,,terciaro” amžiaus smėlingos ir anglingos nuogulos aukščiau Ukmergėspatraukė daugiau nei prieš šimtmetį. Apie jas 1884 metais rašė žinomas geologas, Rusijosgeologijos komiteto narys Antanas Giedraitis (1848–1909) šio komiteto žiniose. Gerokaivėliau paaiškėjo, kad A. Giedraitis prie ,,terciaro” priskyrė ir gerokai senesnes nuogulas –devono smėlius ir smiltainius, kurie šiose apylinkėse vizualiai mažai kuo skiriasi nuodengiančių jaunesnių neogeno smėlių. 1926 metų vasaros geologinės ekspedicijos darbųapyskaitoje, atspausdintoje Lietuvos Universiteto Matematikos–Gamtos Fakulteto Darbuosedarbų vadovas docentas Mykolas Kaveckis (1889–1968) rašė, kad katedros laborantuiJ. Dalinkevičiui buvo pavesta padaryti ,,rekognosciravimo maršrutą palei Šventosios upėskrantus nuo jos pradžios iki jos įtakos į Nerį” (Kaveckis, 1928). Apyskaitoje minimosŠventosios atodangos ties Daumantais ir Vetygala, o taip pat Šventosios kairiųjų intakųVariaus ir Šlavės atodangos su kvarcinio, kartais anglingo smėlio nuogulomis. Šlavėsskardžio šlaite padarytoje atodangoje aptikti dviejų ledyno suklostytų morenų sluoksniai irtarpledynmečio nuosėdos. Įdomu tai, kad minint Šlavės upelio atodangas, yra nuoroda į tai,kad jis apdainuotas vyskupo A. Baranausko ,,Anykščių šilelyje”. Paskutinėje apyskaitos51