gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

spėjamas alkavietės aukuras. Žmonės pasakoja, kad Puntuką, kaip stabmeldystės liekaną buvobandyta sunaikinti, tačiau visi bandymai baigėsi nelaimėmis (Buračas, 1996).Kitame Šventosios krante yra kiek mažesnis Puntuko brolis. Šis geologinis gamtos irarcheologijos paminklas – tai giliai į žemę įsmigęs izometrinės formos rausvo stambiagrūdžiogranito riedulys, tūnantis erozijos nugludinto smailo atragio paviršiuje tarp Šventosios slėnioir gilaus mažyčio Peteliškės upelio prie Pašventupio kaimo (26 pav.). Į stambius blokussueižėjęs ir su ledyno nugludintu (išlikę lygiagretūs štrichai) vakariniu plokščiu šonu, akmuovirš žemės yra iškilęs 1,85 metų. Jo ilgis siekia 5,94 metrus, plotis – 4,7 metrus, o perimetrasties žemės paviršiumi – 18,57 metrų. Pagal tūrį Puntuko brolis patenka į didžiausių Lietuvosakmenų antrąjį dešimtuką. Šį akmenį mėgdavęs lankyti žinomas mūsų rašytojas AntanasVienuolis (1882–1957) ir net išgelbėjęs jį nuo statybininkų piktų užmačių (Kviklys, 1991,II t.).Kitas gamtos paminklas – Karalienės liūnas – tai Šventosios slėnio dešinėjepašlaitėje esantis trikampis ežerėlis piečiau Pašventupio kaimo (27 pav.). Jo plotas apie 13–14arų, ilgesnis vakarinis krantas yra maždaug 45 metrų ilgio. Iš ežerėlio vakarinio kampo linksenvagės išteka upeliukas, kurio debitas 1,56 l/s (134,78 m 3 per parą). Kartais manoma, kadtai Šventosios senvagė. Tačiau net ir vidurvasarį žema vandens temperatūra (9,5ºC), tikpožeminiam vandeniui būdingas vidutinis kietumas ir mineralizacija (361,43 mg/l), o taip patsenvagėms nebūdingas didokas gylis (6–7 metrai), trikampė forma ir trim metrais aukštesnisnei kitų senvagių vandens lygis liudytų Karalienės liūną esant grynai hidrogeologine versme,maitinama spūdiniu požeminiu vandeniu. Botanikos instituto mokslininkų duomenimis liūnovandens augalija nieku ypatingu neišsiskiria (Tučienė, 1979). Jo pakraščiuose auga vandeninėmonažolė, balinis asiūklis, šeriuotoji viksva, didžioji dygė, geltonžiedė lūgnė. Vandenspaviršių daug kur dengia plūduriuojantis vandenplūkis, daugiašaknė maurė, mažoji ir trilypėplūdena, alijošinis aštrys, skendenis, paprastoji nertis, gausiai auga žalieji siūliniai dumbliai.Aplinkui augantis miškas, pakrantėje svyrančios ievos, karklavijai ir tolėliau srovenantiŠventoji sudaro ramybės ir paslaptingumo įspūdį. Žinomos kelios legendos apie Karalienėsliūną. Pasakojama, kad kraštą užpuolus priešams, jo karalienė buvusi nuskandinta tame liūne.Taip pat teigiama, kad čia nugarmėjusi karalienė su visa obuolmušiais žirgais kinkyta karieta.Pasakojama, kad liūne pasiskandinusi bajoro Ilgio duktė Mirga, atsisakiusi krikštytis,nenorėjusi išsižadėti bočių tikėjimo ir patekti į kryžiuočių nelaisvę. Šią vietą mėgdavęslankyti rašytojas Antanas Vienuolis. Savo patirtus įspūdžius jis perkėlė į romano ,,Kryžkelės”puslapius, parašė apie šį liūną baladę.∗ ∗ ∗56