gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

taip pat su savitu kai kurių terminų supratimu (pavyzdžiui, ,,radioaktyvusis elementas”suprantamas kaip elementari branduolio dalelė ir kt.). Praėjus 35 metams po šios knygospasirodymo, mokslinės žinios bei pažiūros kiek pakito, dalis to meto kritiškų vertinimų tiesiognepasiteisino, kad ir dėl to paties kosminio spinduliavimo reikšmės aplinkai.Žemė kaip planeta. Žemė materialiai ir energetiškai pastoviai susijusi su Saulėssistema ir Paukščių Taku. Iš galaktikos gelmių Žemę pasiekia meteoritai, skvarbusis kosminisspinduliavimas. Aptardamas tais laikais jau tirtus objektus (novas ir supernovas),V. Vernadskis rašo apie sudėtingus procesus kosmose bei jų įtaką Žemei. Nagrinėdamasturėtą informaciją apie žvaigždes ir planetas, jų parametrus ir cheminę sudėtį, lygina jas suSaule ir Žeme. Skiria Žemės grupės planetas, pasižyminčias panašumu ir giminingumu,samprotauja apie Mėnulį ir jo didelę reikšmę Žemės raidai. Autorius daro išvadą apie labaididelę kosminio spinduliavimo reikšmę Žemei. Šis spinduliavimas sukelia cheminių elementųradioaktyvųjį skilimą (vienų izotopų virtimą kitais) – pagrindinę bendrą žemiškos medžiagossavybę. Pagal knygos autorių – tai pagrindinis fizinis cheminis procesas, esantis visųgeologinių procesų pagrindu. Be kosminio spinduliavimo (fotonų) taip pat reikšmingineutronai (neutrinai? – V. B.), turintys didelę reikšmę vulkaniniams procesams. Pastebimascheminių elementų (atomų) išsklaidymas. Išskirtinę padėtį užima vanduo (nuo troposferos ikikapiliarų gelmėse), kuris pats sudaro vieningą masę – plėvelę. Vandens tirpalai – tai būdingacheminių elementų išsklaidymo forma.Bendras supratimas apie biosferą. Biosfera – tai Žemės planetos geologinisapvalkalas (rus. – oboločka), kuriame realiai vyksta žmogaus geologinis darbas. Šį terminąįvedė E. Ziusas. Per pastaruosius 2 mlrd. metų gyvybė biosferoje plito į vis naujasnegyvenamas sritis. Gyvosios medžiagos spaudimas (rus. – napor žyvogo veščestva) yra vienagalingiausių mums žinomų geologinių jėgų. V. Vernadskis daro išvadą, kad klimatas, šilumasudarė palankias sąlygas biosferai. Atsiradus gyvybei, jai palankios egzistavimo sąlygosŽemėje iš esmės nesikeitė. Šviesos kiekis taip pat žymiai nesikeitė. Tačiau sausumos irvandenynų paplitimas, įvairios jūrų srovės ir oro masių cirkuliacija bei jų cheminė sudėtiskeitė šilumos ir šviesos srautus tam palankiuose ,,astronominiuose rėmuose”. Visa tai turėjoįtakos gyvybei ir jos evoliucijai, geologinių procesų zoniškumui, aplinkos cheminiamnevienalytiškumui.Klimato kitimo pavyzdžiu geologijoje gali būti apledėjimų ir su jais susijusių lietingųar ežeringų laikotarpių buvimas bei vandenynų lygio kitimas. Mes dabar gyvenamepaskutiniojo apledėjimo pabaigoje. Tačiau apledėjimai netrukdė klestėti gyvybei kitoseplanetos vietose. Iki šiol lieka neaiški apledėjimų prigimtis, sukurta daug įvairių hipotezių.Pagal autorių, apledėjimai – tai dėsninga ,,krizinių” planetos laikotarpių dalis. Reikia ieškoti116