gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

Andriušytė–Žukienė R., 2001. M. K. Čiurlionio ,,Raigardas” ir jo vaidmuo bendroje dailininkokūrybos panoramoje. Ar tikrai Raigardas prasmego? Kompleksinių tyrimų duomenys. Vilnius.2001. 80–97.Apalia–Šidlienė Dz., 1960. Šatrijos kalno žalioji danga. Mūsų girios. 1960. Nr. 8(145).28–33.Apirubytė R. ir kt., 1971. Didelio tikslumo gravimetrinių ir magnetometrinių darbų pritaikymasnaftingų struktūrų paieškai ir tektoniniams tyrimams Pietiniame Pabaltijyje (ataskaita). Geologijosin-tas. Vilnius. 1971. 228 p.Balbierius A., 1988. Žalioji estetikos mokykla. Mokslas ir gyvenimas. 1988. Nr. 10. 12–13.Baltrūnas V., 1979. The Raigardas Valley and Its Geological Strukture: Guide for excursions. Vilnius.1979. 81–83, 175–176.Baltrūnas V., Šliaupa A., 1980. Raigardo slėnis. Nešė velnias akmenį (Geologinių reiškiniųliudininkai). Vilnius. 1980. 53–60.Baltrūnas V., 1999. Vladimiro Vernadskio mokymas apie biosferą ir nūdiena. Geologija, Nr. 29,Vilnius, 1999, p. 5–14.Baltrūnas V., 2001. Paviršiaus geologinės sąlygos. Paviršiaus paleogeografija. Akmens amžius PietųLietuvoje. Vilnius. 2001. 82–89, 125–132.Baltrūnas V. ir kt., 2001. Ar tikrai Raigardas prasmego? Kompleksinių tyrimų duomenys. Vilnius.2001. 134 p.Bandžiulienė R., 1983. Nerijos augalija. Kuršių nerija. Vilnius. 1983. 112 p.Baranauskas M., 1979. Juodkrantės gintaro kasyklos. Tarybinė Klaipėda. 1979. 11. 04. P. 3.Baranauskas M., 1981. Pirmieji bandymai gelbėti Neriją. Mokslas ir gyvenimas. 1981. Nr. 6. 19–21.Baranauskas M., 1982. Kiek metų Juodkrantės gyvenvietei? Tarybinė Klaipėda. 1982. 01. 17. P. 3.Baranauskas M., 1982. Juodkrantė prie marių. Tarybinė Klaipėda. 1982. 02. 13. P. 5Basalykas A., 1951. Nemuno upyno slėniai Lietuvos TSR ribose (geomorfologinė slėnių sistemosanalizė). Lietuvos MA bibliotekos archyvas. Vilnius. 1951.Basalykas A., 1958. Upės. Lietuvos TSR fizinė geografija. I. Vilnius. 1958. 210–256.Basalykas A., 1965. Lietuvos TSR fizinė geografija. II. Vilnius. 1965. 492 p.Basalykas A.,1985. Žemė – žmonijos buveinė. Vilnius. Mokslas. 1985. 256 p.Bicka J., Tumosa F., 1999. Gražiausieji Mažosios Lietuvos padavimai. Marijampolė. 1999. 130 p.Bieliukas K., Garunkštis A., Chomskis V., 1960. Dėl ežerų genezinės klasifikacijos. Geografinismetraštis. 3. 1960. 5–15.Biržiška M., 1917. Lietuvos geografija. Vilnius. 1917. P. 3Budriūnas A.–R., Ėringis K., 2000. Kraštovaizdžio estetinio rekreacinio vertinimo metodika. Vilnius.2000. 39 p.Buivydaitė B., 1930. Anykščių šilelis. 1930.Buračas B., 1996. Šatrija – žemaičių šventovė. Pasakojimai ir padavimai. Vilnius. 166–168.Buračas B., 1996. Puntukas. Pasakojimai ir padavimai. Vilnius. 1996. 233–236.Butrimas A., 1984. Apie Šatrijos raganas ir archeologiją. Mūsų gamta. 1984. Nr. 9. P. 14.Dalinkevičius J., 1928. Nauji bruožai apie Šiaurės Lietuvos ir Kuršo geologiją ir jų ryšiai su VidurineLietuva. Kosmos. 1928. 9 t. Nr. 7, 8. 339–366.Dalinkevičius J., 1944. Paleolito klausimu Lietuvoje. Kūryba. 1944. Nr. 3.Dalinkevičius J., 1969. Lietuvos universiteto Kaune geologinės katedros ir jų veikla. Lietuvosgeologija ir profesorius Mykolas Kaveckis. Vilnius–Kaunas. 1969. 42–69.Daškus M., 1988. Dar kartą apie Šatriją. Mokslas ir gyvenimas. 1988. Nr 11. P. 31.Dundulienė P., 1989. Pagonybė Lietuvoje. Vilnius. 1989. 164 p.Eringis K., Budriūnas A.–R., 1968. Lietuvos gamtovaizdžiai ir jų estetiniai ištekliai. ŽemėlapisM 1:400 000. Vilnius.1968.Eringis K., Budriūnas A.–R., 1975. Sushchnost’ i metodika detal’nogo ekologo-esteticheskogoissledovanija pejzazhej. Ekologija I estetika landshafta. Vilnius. 160–170.Halicki B., Rydzewski B., 1934. O ogolnych wynikach wiercenia w Druskienikach. Posiedz. Nauk.Panstw. Inst. Geol. 1934. Nr. 39. 55–57.Jankauskas T., 1994. Vendas. Kambras. Lietuvos geologija. Vilnius. 1994. 30–46.Juodagalvis V., 2001. Dusios ežero apylinkės. Akmens amžius Pietų Lietuvoje. Vilnius. 2001. 196–204.Juodagalvis V., 2001. Seniausių Pietų Lietuvos gyventojų santykis su aplinka. Akmens amžius PietųLietuvoje. Vilnius. 2001. 230–234.147