gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

susidarymui pasireiškė, greičiausiai, per nežymius svyruojamuosius neotektoninius Žemėsplutos judesius su grimzdimo tendencija.Raigardo slėnio paviršius. Seniausios nuogulos yra Raigardo apyslėnyje, kurbanguotoje lygumoje vietomis yra išlikęs vėjo neperpustytas paskutiniojo apledėjimo Baltijosstadijos prieledyninių marių smulkus smėlis (64, 65 pav.). Tačiau didžiausią apyslėnio dalįsudaro vėlyvojo ledynmečio eoliniai dariniai, stiprių pietvakarinių vasaros vėjų supustyti išsmulkaus ir sauso prieledyninių marių smėlio. Eolinio smėlio storis labai kaitus ir paprastaiatitinka vėjo supustytos kopos ar kauburio aukštį (iki 20–30 m), o nuogulų padas dažnaifiksuojamas ties gruntinio vandens paviršiumi. Su vėlyvuoju ledynmečiu taip pat siejamaNemuno slėnio formavimosi pradžia ir viršutiniųjų viršsalpinių terasų (IV, III ir II)susidarymas.IV viršsalpinė terasa išlikusi tik šiauriau Raigardo, tarp Švendubrės ir Druskininkųdešinėje Nemuno pusėje ir šiauriau Gerdašių kairėje Nemuno pusėje. Ji virš upės iškilusi apie20 m (18–22 m) ir turi nežymią žemėjimo tendenciją pasroviui. Pagal struktūrą terasacokolinė. III viršsalpinė terasa paplitusi tik Raigardo slėnio šiaurės vakariniame pakraštyje(prie Švendubrės), pietvakariniame kampe (prie Pervalko) ir kitoje Nemuno pusėje. Virš upėsiškilusi apie 15 m (13–16 m). Pačiame Raigardo slėnyje šios terasos fragmentų nėra išlikę,nors prie Švendubrės ir Pervalko esančių šios terasos fragmentų konfigūracija leidžia teigtibuvus žymiai didesnį jos paplitimą. Terasa taip pat cokolinė. Paminėtina tai, kad ant šiosterasos yra įsikūrę dideli Švendubrės ir Pervalko kaimai, vyksta gana intensyvūs gamtinėsaplinkos performavimo (kasybos, statybos, gatvių ir kelių tiesimo, požeminio vandensgavybos ir kt.) darbai. II viršsalpinė terasa yra kaip tik ta terasa, kuri labai būdinga Raigardoslėniui ir sudaro jo centrinę dalį. Pasroviui Nemuno slėnyje jos paplitimas nežymus,padidėjantis tik tiek staigiais upės vingiais. Lygus ir silpnai banguotas terasos paviršius yraiškilęs apie 10 m (8–12 m) virš Nemuno lygio. Skirtingai nuo kitų Nemuno vietų (žemiauŠvendubrės), Raigardo slėnyje ši terasa yra akumuliacinė, t. y. neturinti ryškaus senesniųuolienų cokolio, o aliuvinių nuogulų storis artimas terasos aukščiui – 7,5–8 m.I viršsalpinė terasa susidarė jau poledynmetyje (holocene) ir taip pat sudaro didelęRaigardo slėnio dalį. Didesni ir vientisesni jos fragmentai susitelkę slėnio pietvakarinėjedalyje ir šiauriniame pakraštyje. Virš upės lygio terasa iškilusi apie 5 m (4,5–6 m). Iš esmėssu šios terasos, savotiškai apjuosiančios iškilusią centrinę slėnio dalį, susiformavimu sietinasdabartinis Raigardo slėnio vaizdas. Kitose Nemuno slėnio vietose (žemiau Švendubrės) šiterasa nėra labai paplitusi, paprastai siaura ir praplatėjanti ties staigiais upės vingiais,pasižyminti cokoline struktūra. Raigardo slėnyje ši terasa yra akumuliacinė, neturinti ryškauscokolio. Aliuvio storis artimas terasos aukščiui, nors prie Švendubrės dabartinės Kubilnyčios103