usvai pilkos ir rudos spalvos tankius moreninius priemolius ir priesmėlius su žvirgždo beigargždo priemaiša 5–15 %, o taip pat dažnai pasitaikančiais rieduliais iš Fenoskandijos, taipaskutinysis (Nemuno) apledėjimas paliko du palyginti nestorus (iki 5 m) morenos sluosnius,pavadintus ledyno atsitraukimo fazių vardais: Grūdos ir Raigardo. Atslenkančių irnuslenkančių ledynų tirpsmo vandenys taip pat klostė nuogulas, kurių palyginti didelis storis(56 m) aptiktas Raigardo slėnio centrinėje dalyje. Jeigu tekantis ledyno ar upės vanduo klostoįvairiagrūdį smėlį, žvirgždą ir gargždą, tai stovinčiame prieledyninių marių dugne paprastainusėda molis, dažnai juostuotas (varvos), o taip pat aleuritas, smulkutis ir smulkus smėlis.Prieledyninių marių (limnoglacialinės) nuogulos viršutinėje dalyje kartais pereina įšiltesnio laikotarpio ežerines nuosėdas, kurios lengvai identifikuojamos palinologiniais (sporųir žiedadulkių) tyrimais. Raigardo centre 38–42 m gylyje paimtuose aleurito mėginiuosepalinologė A. Klivečkienė nustatė, kad sporų ir žiedadulkių spektruose vyrauja medžiųžiedadulkės: daugiausiai pušies (66 %), gerokai mažiau beržo ir alksnio (po 20 %), aptiktaeglės (iki 5 %) ir kėnio (1–2 %) žiedadulkių. Mažais kiekiais aptiktos liepos, ąžuolo,skroblaus ir guobos žiedadulkės. Nustatyti pelynai, paparčiai, samanos. Visa tai liudija buvusšiltą ir drėgną klimatą Butėnų (mindelio–riso) arba Merkinės (riso–viurmo) tarpledynmetyje.Greta Raigardo slėnio, kitoje Nemuno pusėje prie Gerdašių, tame pačiame pokvarteriniopaviršiaus įdubime (paleoįrėžyje), 70,6–86,0 m gylyje ežerinių aleuritų mėginiuose taip pataptikta daug žiedadulkių ir sporų. Dominuoja pušies (iki 72 %), beržo (50 %), alksnio (iki 17%) žiedadulkės, aptiktos eglės (iki 2 %), pavienės liepos, ąžuolo, guobos ir skroblausžiedadulkės. Nustatytoji miškų raida ir rūšinė sudėtis liudija turint tik dalies tarpledynmečiopjūvį, kuris gretintinas su vienu seniausių Lietuvoje Turgelių tarpledynmečiu, buvusiu tarpDzūkijos ir Dainavos apledėjimų. Šio tarpledynmečio nuogulos taip pat aptiktos ir ryčiauRaigardo slėnio.Dėmesį atkreipia tai, kad po visu Raigardo slėniu nedideliame gylyje (14–30 m)slūgso 5–10 m molio storymė, viršutinėje dalyje pereinanti į pilką aleuritą ir smulkutįaleuritingą smėlį ir liudijanti vandens aplinką šioje vietovėje.Kaip matyti iš aukščiau pateiktos medžiagos, ties Raigardo slėniu kvartero periodometu susiformavo gili ir plati dubuma (depresija), kuri didžiausia dalimi pripildyta vandenyjenusėdusiomis nuogulomis ir kiek mažiau – ledynų morenomis. Tai, kad šioje vietovėje yra netdviejų tarpledynmetinių paleobaseinų (greičiausiai upių ir ežerų) nuogulos, patvirtinapastovaus geomorfologinio paveldėjimo reiškinį viso kvartero periodo metu. Tokiopaveldimumo priežastimi galėjo būti kristalinio pamato geologinė sandara ir tektoninėstruktūra, kurių įtaka aukščiau slūgsančių nuogulų susiklojimui, o taip pat ir paviršiaus102
susidarymui pasireiškė, greičiausiai, per nežymius svyruojamuosius neotektoninius Žemėsplutos judesius su grimzdimo tendencija.Raigardo slėnio paviršius. Seniausios nuogulos yra Raigardo apyslėnyje, kurbanguotoje lygumoje vietomis yra išlikęs vėjo neperpustytas paskutiniojo apledėjimo Baltijosstadijos prieledyninių marių smulkus smėlis (64, 65 pav.). Tačiau didžiausią apyslėnio dalįsudaro vėlyvojo ledynmečio eoliniai dariniai, stiprių pietvakarinių vasaros vėjų supustyti išsmulkaus ir sauso prieledyninių marių smėlio. Eolinio smėlio storis labai kaitus ir paprastaiatitinka vėjo supustytos kopos ar kauburio aukštį (iki 20–30 m), o nuogulų padas dažnaifiksuojamas ties gruntinio vandens paviršiumi. Su vėlyvuoju ledynmečiu taip pat siejamaNemuno slėnio formavimosi pradžia ir viršutiniųjų viršsalpinių terasų (IV, III ir II)susidarymas.IV viršsalpinė terasa išlikusi tik šiauriau Raigardo, tarp Švendubrės ir Druskininkųdešinėje Nemuno pusėje ir šiauriau Gerdašių kairėje Nemuno pusėje. Ji virš upės iškilusi apie20 m (18–22 m) ir turi nežymią žemėjimo tendenciją pasroviui. Pagal struktūrą terasacokolinė. III viršsalpinė terasa paplitusi tik Raigardo slėnio šiaurės vakariniame pakraštyje(prie Švendubrės), pietvakariniame kampe (prie Pervalko) ir kitoje Nemuno pusėje. Virš upėsiškilusi apie 15 m (13–16 m). Pačiame Raigardo slėnyje šios terasos fragmentų nėra išlikę,nors prie Švendubrės ir Pervalko esančių šios terasos fragmentų konfigūracija leidžia teigtibuvus žymiai didesnį jos paplitimą. Terasa taip pat cokolinė. Paminėtina tai, kad ant šiosterasos yra įsikūrę dideli Švendubrės ir Pervalko kaimai, vyksta gana intensyvūs gamtinėsaplinkos performavimo (kasybos, statybos, gatvių ir kelių tiesimo, požeminio vandensgavybos ir kt.) darbai. II viršsalpinė terasa yra <strong>kaip</strong> tik ta terasa, kuri labai būdinga Raigardoslėniui ir sudaro jo centrinę dalį. Pasroviui Nemuno slėnyje jos paplitimas nežymus,padidėjantis tik tiek staigiais upės vingiais. Lygus ir silpnai banguotas terasos paviršius yraiškilęs apie 10 m (8–12 m) virš Nemuno lygio. Skirtingai nuo kitų Nemuno vietų (žemiauŠvendubrės), Raigardo slėnyje ši terasa yra akumuliacinė, t. y. neturinti ryškaus senesniųuolienų cokolio, o aliuvinių nuogulų storis artimas terasos aukščiui – 7,5–8 m.I viršsalpinė terasa susidarė jau poledynmetyje (holocene) ir taip pat sudaro didelęRaigardo slėnio dalį. Didesni ir vientisesni jos fragmentai susitelkę slėnio pietvakarinėjedalyje ir šiauriniame pakraštyje. Virš upės lygio terasa iškilusi apie 5 m (4,5–6 m). Iš esmėssu šios terasos, savotiškai apjuosiančios iškilusią centrinę slėnio dalį, susiformavimu sietinasdabartinis Raigardo slėnio vaizdas. Kitose Nemuno slėnio vietose (žemiau Švendubrės) šiterasa nėra labai paplitusi, paprastai siaura ir praplatėjanti ties staigiais upės vingiais,pasižyminti cokoline struktūra. Raigardo slėnyje ši terasa yra akumuliacinė, neturinti ryškauscokolio. Aliuvio storis artimas terasos aukščiui, nors prie Švendubrės dabartinės Kubilnyčios103
- Page 1 and 2:
VALENTINAS BALTRŪNASGAMTA KAIP KUL
- Page 3 and 4:
V. Baltrūnas. Gamta kaip kultūros
- Page 5 and 6:
Į V A D A SGamtos ir kultūros są
- Page 7 and 8:
folklorinio ir profesionaliojo meno
- Page 9 and 10:
klausimu ir bent kelių vyraujanči
- Page 11 and 12:
suakmenėjusių fosilijų amžius P
- Page 13 and 14:
tik šiek tiek jaunesnė yra prie V
- Page 15 and 16:
pogonoforai, forominiferai, akritar
- Page 17 and 18:
anteklizė) kaip kalnodaros kituose
- Page 19 and 20:
terigeninių nuogulų (molio, aleur
- Page 22 and 23:
Didžiausias Lietuvoje neogeno nuog
- Page 24 and 25:
Dideles nuogulų storymes, paprasta
- Page 26 and 27:
Europos šiaurinės dalies nuosekli
- Page 28 and 29:
Šis skyrius yra tarsi ankstesniojo
- Page 30 and 31:
kalvos (19 pav.). Čia reikia pridu
- Page 32 and 33:
kituose kraštuose. Šiuo metu Liet
- Page 34 and 35:
pasaulėžiūroje ir kurie yra įpr
- Page 36 and 37:
Santykis su aplinka: praktinis aspe
- Page 38 and 39:
už 0,005 mm. Yra ir kitokių molio
- Page 40 and 41:
kita kryptimi. Deja, šiandieninė
- Page 42 and 43:
žmogiškojo kalvio kovos ir kalvys
- Page 44 and 45:
išraiškingesnė kraštovaizdžio
- Page 46 and 47:
estų tautosakoje, kitų tautų fol
- Page 48 and 49:
Naujojo akmens laikotarpiu jau lank
- Page 50 and 51:
mokslinės minties įkvėpėją. Pa
- Page 52 and 53: pastraipoje rašoma: ,,Greitas mar
- Page 54 and 55: Nepaprastai didelę Šventosios ir
- Page 56 and 57: spėjamas alkavietės aukuras. Žmo
- Page 58 and 59: padavimai apie vieną ar kitą būd
- Page 60 and 61: Vidudienį paleido arklį ir atsigu
- Page 62 and 63: nuosėdų). Ir tik juros periodo pa
- Page 64 and 65: šiaurinių ir dalies vakarinių to
- Page 66 and 67: sudeginti kaip raganas keturias mot
- Page 68 and 69: vėjas, išsklaidęs po visą salą
- Page 70 and 71: Baltijos ledyninio ežero metu (pri
- Page 72 and 73: pabaigoje surado A. Becenbergeris,
- Page 74 and 75: Tačiau pabaiga būdavo panaši. Gi
- Page 76 and 77: angų, graibyti iš jūros dugno, o
- Page 78 and 79: graikai galėjo ramiai plaukti toli
- Page 80 and 81: poetas, savo akimis matė gimtojo k
- Page 82 and 83: (46 pav.), R. Kalpoko ,,Kaimo gatv
- Page 84 and 85: visuomet protu ir širdimi taps ind
- Page 86 and 87: tai iš pietų į šiaurę besitęs
- Page 88 and 89: ežeruose, paminimas faktas, kad Du
- Page 90 and 91: udės (Aythya nyroca) perimvietė.
- Page 92 and 93: smailiomis viršūnėmis, daugelis
- Page 94 and 95: lipdytos keramikos grublėtu pavir
- Page 96 and 97: nugrimzdusius mūrus yra gerokai v
- Page 98 and 99: elaukiant Trejybės šventės prie
- Page 100 and 101: darbai). Mūsų krašte žinoma nem
- Page 104 and 105: pakrantėje pasiekia 12 m. Su I vir
- Page 106 and 107: Džiūstantis II viršsalpinės ter
- Page 108 and 109: patikslintos viduramžių kapinaič
- Page 110 and 111: Tai V. Vėlyvio, M. Jankaus, S. Rud
- Page 112 and 113: ir pasitikint, jai lemta efemerišk
- Page 114 and 115: sudėties, fizinių savybių, papli
- Page 116 and 117: taip pat su savitu kai kurių termi
- Page 118 and 119: Pripažįstama, kad požeminė gyvy
- Page 120 and 121: Knyga baigiama skyriumi ,,Keli žod
- Page 122 and 123: E. Lekevičiaus mintis (Lekevičius
- Page 124 and 125: naudos. Ypač šiandien svarbu - mo
- Page 126 and 127: vadinamų ,,glacialistų” ir ,,ma
- Page 128 and 129: augalų, užgyvenusių sausžemius
- Page 130 and 131: ,,Tejaras sukūrė krikščionišk
- Page 132 and 133: įvykęs susiderinimas, susiformavi
- Page 134 and 135: apkaltinant ,,mitomanija” ir menk
- Page 136 and 137: istorinėje atmintyje fiksuotą žy
- Page 138 and 139: pėdos/šlaite ledynmečio kalvos
- Page 140 and 141: daug reiškia gimtoji jų žemės
- Page 142 and 143: žmogui gamta yra ne kas kita kaip
- Page 144 and 145: prigimtį, abejonių nekelia kultū
- Page 146 and 147: Ne visi gamtos objektai išraiškin
- Page 148 and 149: Jablonskis K. ir kt. Raganų teisma
- Page 150 and 151: Pranaitis A., Sinkevičius Ž., 200
- Page 152 and 153:
In this book the development of the
- Page 154 and 155:
9 pav. Juros ir kreidos perioduose
- Page 156 and 157:
38 pav. Litorinos lagūninio gintar
- Page 158:
70 pav. M. K. Čiurlionis. Raigarda