gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

Baltijos ledyninio ežero metu (prieš 10–12 tūkst.metų) dabartiniame pamaryjetyvuliavo negilios šaltos marios su iškilusiomis moreninėmis salomis ties Rasyte, Ventėsragu, Priekule (37 pav.). Šiam ežerui nuslūgus ir jo vietoje atsiradus taip vadinamai Joldijosjūrai, beveik tūkstančiui metų įsivyravo pelkėta žemuma su retais ežerėliais. Tuo metu jūroskrantas buvo apie 40 km vakariau negu dabartinis. Ten pat buvo ir senojo Nemuno žiotys.Nutrūkus ryšiui su Šiaurės jūra, vietinė Joldijos jūra beveik pusantram tūkstančiui metų virtoežeru, pavadintu Anciliaus vardu. Ežero lygis buvo šiek tiek aukštesnis, tačiau vanduoapsėmė tik pietinę dabartinių marių dalį ir tai tik žemesnes jos vietas. Prieš 7 800 metų išŠiaurės jūros vėl plūstelėjus sūriems vandenims, buvęs ežeras virto jūra, pavadinta Litorinosvardu. Šios jūros pradinis lygis buvo apie 30 metrų žemiau dabartinio lygio. Vanduo kilokeliais etapais. Kurį laiką jis buvo pasiekęs apie 10–12 metrų žemiau dabartinio lygį, o prieš5 600 metų net keliais metrais viršijo dabartinį jūros lygį. Jeigu pirmojo vandens lygiopakilimo metu atsirado Rasytės sala (tik šiek tiek vakariau dabartinio kranto), tai antrojo –Kuršių nerijos užuomazgos po truputį traukėsi į rytus iki Nidos. Vėliau, nuslūgus jūrai, išniroseklumos, praplatėjo smėlio paplūdimiai. Susidarė palankios sąlygos vandens ir vėjostichijoms toliau ,,auginti” neriją šiaurės link, vis labiau atitveriant marias nuo jūros.Profesorius V. Gudelis mano, kad archeologiniai radiniai Juodkrantės gintaro sąnašyne liudijaapie Kuršių nerijos ,,užaugimą” iki šios vietos naujojo (vėlyvojo) akmens amžiaus metu (prieš4500–4000 metų). Likusią nerijos dalį jūros srovės ir vėjas klostė dar du tūkstančius metų.Seklumos ilgėjo ir platėjo, nes smėlis užnešdavo protakas tarp seklumų. Mūsų eros išvakarėseliko viena nuolatinė Kuršių marių protaka – Klaipėdos sąsiauris.Gintaro kelias į Lietuvą. Ką tik perskaitėme, kaip įsivaizduojamas Kuršių nerijossusidarymas. Dabar noriu šiek tiek grįžti atgal prie Juodkrantės, kur prieš 4–5 tūkstančiusmetų buvo nerijos šiaurinis galas (ragas) ir kur jūros srovės klostė gintaringas nuosėdas(38 pav.). Panašu, kad neolito (vėlyvojo akmens amžiaus) žmogus, laikotarpyje tarp dviejųpaskutiniųjų Litorinos jūros transgresijų (prieš 5000–4500 metų), t. y. pažemėjus jūros lygiuinet keliais metrais žemiau dabartinio, pradėjo rinkti gintarą ir jį dailinti. Būtent tuo metu įmūsų pajūrį buvo sunešti didžiausi gintaro sąnašynai, ir būtent nuo tada gintaras tapo mūsųtolimų protėvių vertinamu mineralu, išgarsinusiu kraštą ir lėmusiu gintaro apdirbimo menosuklestėjimą Europoje, vieniems atnešusį praturtėjimą, o kitiems – smurtą ir vargus.Deja, apie gintaro telkinių susidarymą, paplitimą bei sandarą nėra daug medžiagos, oir ta pati išsklaidyta, sunkiai patikrinama. Visa laimė, kad neseniai buvo baigtos gintarotelkinių paieškos šiaurinėje Kuršių marių dalyje bei atliktas Juodkrantės gintaro telkinioįvertinimas (Rimša, 1994). Šis telkinys yra apie 1,2 km į šiaurę nuo Gintaro įlankosJuodkrantėje ir nutįsęs apie 2,4 km palei marių krantą. Plotis svyruoja tarp 0,2–0,6 km.70