gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

Dideles nuogulų storymes, paprastai slūgsančias tarp morenos sluoksnių, palikoledynų tirpsmo vandenys. Jei prieledyninių marių dugne nusėdo molio, dažnai juostuoto(varvos), o taip pat aleurito, smulkučio ir smulkaus smėlio sluoksniai, tai tekančių vandenssrautų vietose liko gargždo, žvirgždo, rupaus ir įvairaus smėlio klodai. Smėlingi ir žvirgždingitarpmoreniniai sluoksniai, ypač palaidotuose slėniuose, dažnai yra pripildyti gero gėlovandens, kuris naudojamas centralizuotam vandens tiekimui miestuose ir miesteliuose.Žymiai mažiau nuogulų liko iš tarpledynmečių. Dažniausiai tai retai sutinkamos upių(smėlis), ežerų (smulkutis smėlis, aleuritas, sapropelitas, mergelis) ir pelkių (durpė) nuosėdos,kartais slūgsančios tarp skirtingų apledėjimų morenų, o dažnai tik ant senesnių nuogulų, nesjaunesnės paprastai būna dabartinių upių nugraužtos. Dar tebediskutuojama, kiek antropogenebūta tarpledynmečių, t. y. tokių laikotarpių, kai klimatas buvo artimas dabartiniam arba netšiltesnis. Neskaitant iki pirmojo Lietuvos apledėjimo buvusių šalčio bangų bei pašiltėjimųtarp jų (žr. skyrelį apie Anykščių apylinkes), Lietuvoje sutariama dėl Turgelių, Butėnų irMerkinės vardais pavadintų tarpledynmečių, kurie gerai gretinami su kaimyninių kraštųtyrinėjimų duomenimis. Yra duomenų apie didesnį tarpledynmečių skaičių antropogenoperiode, tačiau vieningos nuomonės šiuo klausimu kol kas nėra. Tam tikrą ,,sumaištį” sukeliataip vadinamos apledėjimų stadijos ir tarp jų buvę vėsesni nei dabartinis laikotarpiai,pasižymėję stepės ar tundros sąlygomis.Seniausias Turgelių tarpledynmetis, užtrukęs apie 30 tūkst. metų, pasižymėjo šiektiek vėsesniu klimatu. Miškuose vyravo spygliuočiai su beržų ir alksnių priemaiša o serbinėeglė ir veimutinė pušis klimatiniame optimume liudija apie buvusį švelnų klimatą. Deja,negausus šio tarpledynmečio žinomų pjūvių skaičius neleidžia plačiau apibūdintitarpledynmečio paleogeografines ir paleoekologines sąlygas. Ilgiausias (140 tūkst. metų)Butėnų tarpledynmetis pasižymėjo ryškia miškų raida (9 būdingos fazės). Spygliuočiaidominavo visą tarpledynmetį. Būdingas pastovus kėnio augimas. Jo pagausėjimas sutampa suskroblo, lazdyno, kitų plačialapių suklestėjimu. Augo dygialapis bugienis, pterokarija,europinis kėnis, uoginis kukmedis, laukinė vynuogė, o tai liudija apie buvusį švelnesnį negudabartinis klimatą, turintį jūrinio klimato bruožų. Optimalaus klimato laikotarpiu gal netnebūdavo pastovios sniego dangos. Šio tarpledynmečio nuosėdose Lietuvoje randama tikdumblių (diatomėjų), sporų, žiedadulkių, sėklų ir pan. bei įvairių graužikų, dvigeldžiųmoliuskų liekanų, nors miškuose ir vandenyse klestėjo gerokai didesnė organinio pasaulioįvairovė. Rytų Europos pietiniuose rajonuose yra surasta to laikotarpio stambių žinduoliųliekanų, rodančių, kad tada gyveno būdingiausias žinduolis – senasis dramblys, o taip patMosbacho arklys, didžiaragis elnias, plačiakaktis briedis, Šetenzako bizonas, Merko raganosisir kt. Lietuvoje bene geriausiai ištirtas Merkinės tarpledynmetis, kuris prasidėjo prieš24