dailininkų, rašytojų, kompozitorių kūryba, kurią įkvėpė vienas ar kitas gamtos kampelis irkurioje liko užfiksuotas tos vietovės grožis, sukeltas įspūdis, vietovardis.Mūsų Lietuva nėra visiškai nepažintas ,,laukinis” kraštas (terra incognita). Ji mumsnuo senų senovės sava ir šventa. Noriu pacituoti šviesios atminties mūsų žymaus geografo,didžiojo kraštotyrininko, aistringo publicisto profesoriaus Česlovo Kudabos (1932–1993)paskutiniosios knygos ,,Septyni keliai iš Varnių” (1993) paskutiniojo puslapio žodžius: ,,Kurmes begyvename, bekeliaujame ar ilsimės, mus supa, gaubia gamtos aplinka, o joje ištisaižmogaus pėdos, jo delnų atspaudai. Gerų darbų kūriniai puošia žemę, nelaimių ženklai virtorandais. Rodos, gyva Žemės amžių graviūra: vaikštai tarp medžių, paukščių giesmiųpalydimas, po ta pačia amžių Saule(…). Visa tai ir yra tavo gentainių užgyventoji žemėsbranguma. Tavo pa-sau-lis. Jis tave, savo pakeleivį, lydi, žadina, skatina, šaukia. Ar neatrododar, jog didžiausias malonumas – ėjimas po saule. Be tos brangumos argi prasmingas būtųvaikščiojimas?”Žinojimas, kad šioje ar kitoje vietovėje prieš milijonus metų upė rideno didžiulius darnesukietėjusio gintaro gabalus su to meto augalų ir gyvūnų likučiais, kad žmonių gyventa iruž savo vietą po ta pačia saule kovota jau prieš dešimtį tūkstančių metų, kad upelio gilausslėnio užuovėjoje stūksantis riedulys šimtmečius tarnavo alkaviete, kad šiose apylinkėsegimė, vaikščiojo, kūrė talentingas žmogus (menininkas, mokslininkas, visuomenės veikėjas),taip pat formuoja vietovės dvasinį ,,antstatą”, skatina domėjimąsi jos aplinka. Tokių vietovių,pasižyminčių savitais informaciniais, estetiniais bei dvasiniais ištekliais, yra gana daug. Jųištyrimas, įvertinimas bei pagarsinimas skatina savojo krašto pažinimo poreikį, gamtinės irkultūrinės aplinkos tausojimą, gilesnį gamtos, žmogaus ir kultūros ilgaamžės sąveikossuvokimą.Su šia – gamtos tapimo kultūrinės veiklos priežastimi, šaltiniu ir objektu – tema labaisiejasi, apskritai, gamtos (biosferos) pažinimas. Jo įtaka žmogaus pasaulėjautai irpasaulėžiūrai, dažnai lemiančioms kasdieninę jo veiklą, nekelia abejonių. Todėl keliasusirūpinimą kai kurių užsienio autorių jaunimui skirtos publikacijos, pastaraisiais metaispasirodžiusios mūsų spaudoje, smerkiančios ir ignoruojančios daugiamečių <strong>gamta</strong>moksliniųtyrimų rezultatus. Būtina vieša polemika su garsiai reiškiamomis mintimis apie gamtos raidosnebuvimą ar, jų nuomone, net mokslininkų pateikiamas klastotes. Visos Žemės biosferosevoliucijos pažinimas ir savojo krašto – tėvynės – gamtos raidos žinojimas formuoja požiūrį įžmogų <strong>kaip</strong> gamtos dalį, jos augintinį, evoliucijos (ar nežemiškų jėgų) pasirinktą proto,,nešėją”. Žmogaus <strong>kaip</strong> biologinės ir socialinės būtybės formavimosi, etnogenezės procesųsąsajos su gamtinės aplinkos ypatybėmis ir raida, polinkis didingiausias, gražiausias,paslaptingiausias ar kitaip įsimintinas gamtos vietas mitologizuoti, sakralizuoti, įpinti į6
folklorinio ir profesionaliojo meno audinį rodo neabejotiną prigimtinį žmogaus ,,pririšimą”prie gamtos ir jo paties dvasinį ,,prisirišimą” prie pastarosios. Suvoktasis mokslinis biosferosraidos modelis, kurio kai kuriuos bruožus atpažįstame mitologiniuose vaizdiniuose irreliginiuose mokymuose, taip pat turi didelę filosofinę ir etinę reikšmę sparčiai civilizacijoskeliu žengiančiai mūsų laikų nevienalytei ir prieštaravimų draskomai žmonijai. Procesųkryptingumo idėja gamtos jėgų stichijoje ir ją grindžiantys moksliniai faktai suteikia planetosgyventojams egzistavimo prasmės pojūtį, skatinantį į aplinką, jos ateitį žvelgti su atsakomybeir tam tikra viltimi.Noriu pastebėti, kad ne visi knygos skyriai vienam ir tam pačiam skaitytojui busvienodai lengvai skaitomi. Jeigu kiek monotoniškame pasakojime apie senąją <strong>Lietuvos</strong> gamtądaugoka specialios geologinės informacijos, tai poledynmečio paleogeografijos ir žmogausįsikūrimo apžvalgoje daugiau paleogeografinių, archeologinių ir mitologinių žinių. Jeiguskyrius apie įspūdingiausias mūsų krašto vietoves kai ką nustebins ,,kraštotyriniukompleksiškumu”, tai paskutiniosios knygos dalys, gal būt, vers labiau gilintis į gamtos raidospažinimo reikšmę žmogaus pasaulėjautai ir pasaulėžiūrai.Tur būt, skaitytoją nustebins pateikiamų citatų gausumas. Tai lėmė dvi priežastys:noras prisiminti kuo daugiau mokslo ir kultūros žmonių pasisakymų rūpimu klausimu, taippat įtikinti save ir kitus, kad rutuliojamos mintys nėra naujos ir jau senokai ,,klaidžioja” tarpmūsų. Nusimanantį savo srities specialistą (gamtininką, istoriką, menotyrininką, filosofą) galir nepatenkins cituojamų autorių ratas, tačiau tai ratas žmonių, kurių darbai daugelį metų mandarė įtaką ar tiesiog ilgam įsiminė.Autorius dėkingas <strong>Lietuvos</strong> valstybiniam mokslo ir studijų fondui už paramą, bekurios šios knygos rašymas, ko gero, nebūtų pradėtas. Taip pat noriu padėkoti doc. dr.Valentinui Kadūnui, pasirūpinusiam šios knygos išleidimu, bei savo mielai žmonai Violetai,labai daug talkinusiai rengiant šios knygos rankraštį, ypač surenkant gausią literatūrinęmedžiagą, atrenkant ir pateikiant iliustracijas, tvarkant bibliografiją.7
- Page 1 and 2: VALENTINAS BALTRŪNASGAMTA KAIP KUL
- Page 3 and 4: V. Baltrūnas. Gamta kaip kultūros
- Page 5: Į V A D A SGamtos ir kultūros są
- Page 9 and 10: klausimu ir bent kelių vyraujanči
- Page 11 and 12: suakmenėjusių fosilijų amžius P
- Page 13 and 14: tik šiek tiek jaunesnė yra prie V
- Page 15 and 16: pogonoforai, forominiferai, akritar
- Page 17 and 18: anteklizė) kaip kalnodaros kituose
- Page 19 and 20: terigeninių nuogulų (molio, aleur
- Page 22 and 23: Didžiausias Lietuvoje neogeno nuog
- Page 24 and 25: Dideles nuogulų storymes, paprasta
- Page 26 and 27: Europos šiaurinės dalies nuosekli
- Page 28 and 29: Šis skyrius yra tarsi ankstesniojo
- Page 30 and 31: kalvos (19 pav.). Čia reikia pridu
- Page 32 and 33: kituose kraštuose. Šiuo metu Liet
- Page 34 and 35: pasaulėžiūroje ir kurie yra įpr
- Page 36 and 37: Santykis su aplinka: praktinis aspe
- Page 38 and 39: už 0,005 mm. Yra ir kitokių molio
- Page 40 and 41: kita kryptimi. Deja, šiandieninė
- Page 42 and 43: žmogiškojo kalvio kovos ir kalvys
- Page 44 and 45: išraiškingesnė kraštovaizdžio
- Page 46 and 47: estų tautosakoje, kitų tautų fol
- Page 48 and 49: Naujojo akmens laikotarpiu jau lank
- Page 50 and 51: mokslinės minties įkvėpėją. Pa
- Page 52 and 53: pastraipoje rašoma: ,,Greitas mar
- Page 54 and 55: Nepaprastai didelę Šventosios ir
- Page 56 and 57:
spėjamas alkavietės aukuras. Žmo
- Page 58 and 59:
padavimai apie vieną ar kitą būd
- Page 60 and 61:
Vidudienį paleido arklį ir atsigu
- Page 62 and 63:
nuosėdų). Ir tik juros periodo pa
- Page 64 and 65:
šiaurinių ir dalies vakarinių to
- Page 66 and 67:
sudeginti kaip raganas keturias mot
- Page 68 and 69:
vėjas, išsklaidęs po visą salą
- Page 70 and 71:
Baltijos ledyninio ežero metu (pri
- Page 72 and 73:
pabaigoje surado A. Becenbergeris,
- Page 74 and 75:
Tačiau pabaiga būdavo panaši. Gi
- Page 76 and 77:
angų, graibyti iš jūros dugno, o
- Page 78 and 79:
graikai galėjo ramiai plaukti toli
- Page 80 and 81:
poetas, savo akimis matė gimtojo k
- Page 82 and 83:
(46 pav.), R. Kalpoko ,,Kaimo gatv
- Page 84 and 85:
visuomet protu ir širdimi taps ind
- Page 86 and 87:
tai iš pietų į šiaurę besitęs
- Page 88 and 89:
ežeruose, paminimas faktas, kad Du
- Page 90 and 91:
udės (Aythya nyroca) perimvietė.
- Page 92 and 93:
smailiomis viršūnėmis, daugelis
- Page 94 and 95:
lipdytos keramikos grublėtu pavir
- Page 96 and 97:
nugrimzdusius mūrus yra gerokai v
- Page 98 and 99:
elaukiant Trejybės šventės prie
- Page 100 and 101:
darbai). Mūsų krašte žinoma nem
- Page 102 and 103:
usvai pilkos ir rudos spalvos tanki
- Page 104 and 105:
pakrantėje pasiekia 12 m. Su I vir
- Page 106 and 107:
Džiūstantis II viršsalpinės ter
- Page 108 and 109:
patikslintos viduramžių kapinaič
- Page 110 and 111:
Tai V. Vėlyvio, M. Jankaus, S. Rud
- Page 112 and 113:
ir pasitikint, jai lemta efemerišk
- Page 114 and 115:
sudėties, fizinių savybių, papli
- Page 116 and 117:
taip pat su savitu kai kurių termi
- Page 118 and 119:
Pripažįstama, kad požeminė gyvy
- Page 120 and 121:
Knyga baigiama skyriumi ,,Keli žod
- Page 122 and 123:
E. Lekevičiaus mintis (Lekevičius
- Page 124 and 125:
naudos. Ypač šiandien svarbu - mo
- Page 126 and 127:
vadinamų ,,glacialistų” ir ,,ma
- Page 128 and 129:
augalų, užgyvenusių sausžemius
- Page 130 and 131:
,,Tejaras sukūrė krikščionišk
- Page 132 and 133:
įvykęs susiderinimas, susiformavi
- Page 134 and 135:
apkaltinant ,,mitomanija” ir menk
- Page 136 and 137:
istorinėje atmintyje fiksuotą žy
- Page 138 and 139:
pėdos/šlaite ledynmečio kalvos
- Page 140 and 141:
daug reiškia gimtoji jų žemės
- Page 142 and 143:
žmogui gamta yra ne kas kita kaip
- Page 144 and 145:
prigimtį, abejonių nekelia kultū
- Page 146 and 147:
Ne visi gamtos objektai išraiškin
- Page 148 and 149:
Jablonskis K. ir kt. Raganų teisma
- Page 150 and 151:
Pranaitis A., Sinkevičius Ž., 200
- Page 152 and 153:
In this book the development of the
- Page 154 and 155:
9 pav. Juros ir kreidos perioduose
- Page 156 and 157:
38 pav. Litorinos lagūninio gintar
- Page 158:
70 pav. M. K. Čiurlionis. Raigarda