gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkÅ³ sÄjunga

More documents

Recommendations

Info

TURINYSpsl.ĮVADAS……………………………………………………………..……..……..4I. SENOJI LIETUVOS GAMTA……………………………………………………………7Žemės raidos pirmieji etapai…………………………………………………………...7Paleozojaus laikų istorija…………………………………...…………………………12Permainos mezozojuje……………………………………...…………………………16Įžengus į kainozojaus erą………………………………….……………………….…19Antropogeno vardu pavadintas…………………………….……………………….…21II. POLEDYNMEČIO PALEOGEOGRAFIJA IR ŽMOGAUSĮSIKŪRIMAS LIETUVOJE………………………………...…………………………26Paskutiniojo ledyno pasitraukimas iš Lietuvos…………….…………………………27Paleogeografinės raidos etapai………………………………..………………………30Pirmieji Lietuvos gyventojai ir jų įsikūrimo aplinkybės………...……………………32Aplinkos mitologizavimas, milžinų ir velnių galybė…………..……………………..38III. KADA GAMTA TAMPA DVASINE VERTYBE……………………………………47Šventoji prie Anykščių…………………………………..……………………………48Šatrijos pečių tvirtybė…………………………………….…………………………..57Juodkrantė ir gintaro kelias…………………………………………………………..65Metelys ir jo sesės………………………………………...………………………….82Prasmegusio Raigardo paslaptis……………………………..……………………….96IV. GAMTOS RAIDOS PAŽINIMAS PASAULĖJAUTAIIR PASAULĖŽIŪRAI…………………………………………..……………………109Mokslas apie biosferą………………………………………..………………………110Polemikos įkarštyje……………………………………………………….…………122Įkvėpimo ištekliai……………………………………………………………………128KELIOS PASTABOS PABAIGAI…………………………………………..……………138LITERATŪRA………………………………………………………………..……………1444
Į V A D A SGamtos ir kultūros sąvokas girdime labai dažnai, tačiau nedažnai jas sugretiname.Gamta plačiaja prasme – tai visas gyvasis ir negyvasis arba, kitaip sakant, materialusis irinformacinis pasaulis. Kartais bandoma siaurinti jos supratimą: t. y. visa, kas nesusiję sužmogumi ir jo veikla arba tai, kas yra gamtos mokslų tyrimo objektas. Labiausiai įprastasantropocentiškasis požiūris, kad gamta – tai visuomenės egzistavimo natūralių sąlygų visuma,kurią veikia ūkininkaujantis žmogus ir kuri, savo ruožtu, daro įtaką žmonijai. Deja, gamtossąlygų įtaka žmonijos raidai, etnogenezei ir kultūrai, kaip visuomenės fiziniu ir protiniu darbusukurtai visumai, nėra mūsuose dažna svarstymų tema. Tuo labiau dvasinei kultūrai, kuriąpaprastai suprantame kaip visuomenės pasiekimų visumą mokslo, meno, gyvenimoorganizavimo, papročių ir tradicijų srityse, ir kuri lemia žmogaus jausminį santykį su aplinka(pasaulėjautą) bei jo pažiūrą į supantį pasaulį, žmogų ir gyvenimą (pasaulėžiūrą). Mus dominagamta kaip kultūrinės (mokslinės, meninės, religinės ir t.t.) veiklos priežastis, šaltinis irobjektas.Į klausimą kas mums yra mielesnis ir vertingesnis: ar didžiausias Lietuvoje Puokėsakmuo netoli Barstyčių, ar kiek mažėlesnis Puntuko riedulys prie Anykščių – nesunkuatsakyti. Ko gero, Puntukas. Jei Puokės galiūnas tėra neseniai melioratorių atrasta įspūdinganegyvosios gamtos dalis, tai ,,velnio neštas ir pamestas” Puntukas su savo archeologinėmis irsakralinėmis ypatybėmis, tautosakos kraičiu, mūsų atmintin įsirėžusiu S. Dariaus ir S. Girėnobareljefu seniai tapo didele tautos dvasine vertybe, gal būt, net palyginama su piliakalniais,pilimis, bažnyčiomis. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, tokių sudvasintų gamtos vertybių yra irdaugiau. Vienos jų jau daug šimtmečių žavi žmones savo grožiu ir paslaptingumu,suteikdamos unikalumo įvaizdį visam kraštui. Kitos – aplinkybių dėka jau negrįžtamaiprarastos. Trečios gi – taip vadinamojo ,,progreso” dar galutinai nesunaikintos ir laukiaįdėmesnio žvilgsnio bei atminties prabudimo.O ta žadinama atmintis keleriopa. Tai ir liaudies sukurti bei iš kartos į kartą pertūkstantmečius perduoti trumpučiai, lyg informacinės žinutės, padavimai, vėliau kai kurie išjų virtę įspūdingomis legendomis ar pasakomis. Tai ir savo taisyklinga forma nuo senostebinę piliakalniai, alkakalniai ir pilkapiai, taip pat įvairūs pėduotieji, dubenuotieji aržymėtieji akmenys ir akmenų vainikai. Tai ir archeologų iš kultūrinių sluoksnių iškasamisenųjų mūsų krašto gyventojų materialinės ir dvasinės kultūros pėdsakai. Tai ir kalvų beiklonių, upių ir ežerų, riedulių ir uolų prigimtis bei amžius, kuriuos nustatė gamtininkai. Tai ir5
Page 1 and 2: VALENTINAS BALTRŪNASGAMTA KAIP KUL
Page 3: V. Baltrūnas. Gamta kaip kultūros
Page 7 and 8: folklorinio ir profesionaliojo meno
Page 9 and 10: klausimu ir bent kelių vyraujanči
Page 11 and 12: suakmenėjusių fosilijų amžius P
Page 13 and 14: tik šiek tiek jaunesnė yra prie V
Page 15 and 16: pogonoforai, forominiferai, akritar
Page 17 and 18: anteklizė) kaip kalnodaros kituose
Page 19 and 20: terigeninių nuogulų (molio, aleur
Page 22 and 23: Didžiausias Lietuvoje neogeno nuog
Page 24 and 25: Dideles nuogulų storymes, paprasta
Page 26 and 27: Europos šiaurinės dalies nuosekli
Page 28 and 29: Šis skyrius yra tarsi ankstesniojo
Page 30 and 31: kalvos (19 pav.). Čia reikia pridu
Page 32 and 33: kituose kraštuose. Šiuo metu Liet
Page 34 and 35: pasaulėžiūroje ir kurie yra įpr
Page 36 and 37: Santykis su aplinka: praktinis aspe
Page 38 and 39: už 0,005 mm. Yra ir kitokių molio
Page 40 and 41: kita kryptimi. Deja, šiandieninė
Page 42 and 43: žmogiškojo kalvio kovos ir kalvys
Page 44 and 45: išraiškingesnė kraštovaizdžio
Page 46 and 47: estų tautosakoje, kitų tautų fol
Page 48 and 49: Naujojo akmens laikotarpiu jau lank
Page 50 and 51: mokslinės minties įkvėpėją. Pa
Page 52 and 53: pastraipoje rašoma: ,,Greitas mar
Page 54 and 55:
Nepaprastai didelę Šventosios ir
Page 56 and 57:
spėjamas alkavietės aukuras. Žmo
Page 58 and 59:
padavimai apie vieną ar kitą būd
Page 60 and 61:
Vidudienį paleido arklį ir atsigu
Page 62 and 63:
nuosėdų). Ir tik juros periodo pa
Page 64 and 65:
šiaurinių ir dalies vakarinių to
Page 66 and 67:
sudeginti kaip raganas keturias mot
Page 68 and 69:
vėjas, išsklaidęs po visą salą
Page 70 and 71:
Baltijos ledyninio ežero metu (pri
Page 72 and 73:
pabaigoje surado A. Becenbergeris,
Page 74 and 75:
Tačiau pabaiga būdavo panaši. Gi
Page 76 and 77:
angų, graibyti iš jūros dugno, o
Page 78 and 79:
graikai galėjo ramiai plaukti toli
Page 80 and 81:
poetas, savo akimis matė gimtojo k
Page 82 and 83:
(46 pav.), R. Kalpoko ,,Kaimo gatv
Page 84 and 85:
visuomet protu ir širdimi taps ind
Page 86 and 87:
tai iš pietų į šiaurę besitęs
Page 88 and 89:
ežeruose, paminimas faktas, kad Du
Page 90 and 91:
udės (Aythya nyroca) perimvietė.
Page 92 and 93:
smailiomis viršūnėmis, daugelis
Page 94 and 95:
lipdytos keramikos grublėtu pavir
Page 96 and 97:
nugrimzdusius mūrus yra gerokai v
Page 98 and 99:
elaukiant Trejybės šventės prie
Page 100 and 101:
darbai). Mūsų krašte žinoma nem
Page 102 and 103:
usvai pilkos ir rudos spalvos tanki
Page 104 and 105:
pakrantėje pasiekia 12 m. Su I vir
Page 106 and 107:
Džiūstantis II viršsalpinės ter
Page 108 and 109:
patikslintos viduramžių kapinaič
Page 110 and 111:
Tai V. Vėlyvio, M. Jankaus, S. Rud
Page 112 and 113:
ir pasitikint, jai lemta efemerišk
Page 114 and 115:
sudėties, fizinių savybių, papli
Page 116 and 117:
taip pat su savitu kai kurių termi
Page 118 and 119:
Pripažįstama, kad požeminė gyvy
Page 120 and 121:
Knyga baigiama skyriumi ,,Keli žod
Page 122 and 123:
E. Lekevičiaus mintis (Lekevičius
Page 124 and 125:
naudos. Ypač šiandien svarbu - mo
Page 126 and 127:
vadinamų ,,glacialistų” ir ,,ma
Page 128 and 129:
augalų, užgyvenusių sausžemius
Page 130 and 131:
,,Tejaras sukūrė krikščionišk
Page 132 and 133:
įvykęs susiderinimas, susiformavi
Page 134 and 135:
apkaltinant ,,mitomanija” ir menk
Page 136 and 137:
istorinėje atmintyje fiksuotą žy
Page 138 and 139:
pėdos/šlaite ledynmečio kalvos
Page 140 and 141:
daug reiškia gimtoji jų žemės
Page 142 and 143:
žmogui gamta yra ne kas kita kaip
Page 144 and 145:
prigimtį, abejonių nekelia kultū
Page 146 and 147:
Ne visi gamtos objektai išraiškin
Page 148 and 149:
Jablonskis K. ir kt. Raganų teisma
Page 150 and 151:
Pranaitis A., Sinkevičius Ž., 200
Page 152 and 153:
In this book the development of the
Page 154 and 155:
9 pav. Juros ir kreidos perioduose
Page 156 and 157:
38 pav. Litorinos lagūninio gintar
Page 158:
70 pav. M. K. Čiurlionis. Raigarda
show all

gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkÅ³ sÄ junga

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?

gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkÅ³ sÄjunga