gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkÅ³ sÄjunga

More documents

Recommendations

Info

Europos šiaurinės dalies nuosekli apledėjimo teorija atsirado prieš 125–130 metų. Ikitol vyravo dvi hipotezės: diliuvinė ir drifto. Jei pirmoji riedulių išplitimą žemės paviršiujesiejo su Pasauliniu tvanu, tai antroji – su jų išnešiojimu aisbergais (ledkalniais) poliarinėjejūroje. 1830 metais Vilniaus universiteto profesorius Eduardas Eichvaldas (1795-1876) savostudijoje, skirtoje <strong>Lietuvos</strong>, Volynės ir Podolijos gamtos bei istorijos apžvalgai, riedulių irreljefo kilmę siejo su plaukiojusiais ledkalniais seklioje jūroje. Jis manė, kad tai patvirtina irdaugumos ilgųjų ežerų, kurių guoliai buvo aisbergų ,,išakėti” jūros dugne, orientacija iššiaurės vakarų į pietryčius. Ir tik po 40–50 metų, gausėjant morenų ir reljefo tyrimomedžiagai, įsitikinta buvusio kontinentinio apledėjimo realumu. Nors diskusija tarp vadinamų,,marinistų” ir ,,glacialistų” tebesitęsia ir šiandien, tik šiek tiek tolėliau nuo <strong>Lietuvos</strong>,poliarinių jūrų rajonuose, kur iš tikro ir dabar klostosi jūrinės morenos.Skyrelio pabaigoje reikėtų pateisinti šio geologinio periodo vardo kilmę ir šiek tiekpakomentuoti žmogaus atsiradimo, jo evoliucijos ir veiklos etapus šiame sudėtingamelaikotarpyje. Yra įrodymų, kad pirmieji hominidai atsirado dar neogeno periode, t. y. prieš 4,4mln. metų. Australopitekai (Australopithecus robustus) klestėjo prieš 1–2 mln. metų.Vaikščiojantis žmogus (Homo erectus) atsirado prieš 1,8 mln. metų, o senasis Homo sapiens –prieš 0,8 mln. metų. Neandertaliečių laikmetis tęsėsi prieš 230–30 tūkst. metų. Šiandieninis(modernus) žmogus (Homo sapiens sapiens) atsirado tik prieš 130 tūkst. metų (NationalGeographic, 2000). Kaip matome – tai didžiausiųjų Europos apledėjimų (Riso) pabaiga irRiso–Viurmo (Merkinės) tarpledynmečio pradžia. Kartu tai ir paleolito (ankstyvojo akmensamžiaus) Mustje archeologinės kultūros pradžia. Jei Lietuvoje kol kas dar neaptikta šioskultūros pėdsakų, tai Baltarusijos archeologai jau senokai džiaugiasi to laikotarpio radiniais.Dažni didelių planetos rajonų (Šiaurės Europa, Šiaurės Amerikos šiaurinė dalis, kalnuotossritys) apledėjimai ir su tuo susijęs labai žymus Pasaulinio vandenyno lygio pažemėjimas (nemažiau 100 m) bei klimatinių juostų ,,migravimas” vertė pirmykščius žmones būti fiziškai irsocialiai aktyviais. Šis aktyvumas dažniausiai kenkė gyvenamajai aplinkai (miškų gaisrai,stepių nuganymas, dalies faunos išmedžiojimas ir panašiai), o pastaraisiais tūkstantmečiais jisvirto tiesiog agresyvumu, kuris turi didėjimo tendenciją tiek gamtos išteklių naudojimo,aplinkos teršimo, augmenijos bei gyvūnijos (ir paties žmogaus giminės) naikinimo priemoniųgamybos bei naudojimo požiūriu. Apie tai, ar yra kokia išeitis, mes dar kalbėsime knygospabaigoje.26
,,Seniau, kada dar akmenys ledais slinkdavo, vieną naktį buvo labai tyku iršilta. Tai nuo Taurapilio kalno vienas akmuo su pačia ir su vaikais norėjo persikelti perežerą.Vyro vardas buvo Tpruzinas, o pačios Tpruzinienė.Jie susitarė ir išplaukė. Ir pati dar pasakė vyrui, kad jei jis norės ko paklausti, tai turineatsigrįžti. Jiems beplaukiant, vyras sako:- Ar plauki?- Plaukiu, - atsakė pati ir nuplaukė toliau.Kiek palaukus, vėl sako:- Ar brendi?- Brendu, - atsakė ir nuplaukė.Trečią kartą norėjo paklausti, bet atsigrįžo ir sako:- Ar brendi?- Brendu, - atsakė pati tyliu balsu ir nuskendo.Tėvas su vaikais perbrido ežerą ir atsisėdo ant Šeimaties lauko.Mes dabar ant jo dažnai dar žaidžiame.”,,Plaukiantys akmenys”. Ežeras ant milžino delno. Lietuvių liaudies padavimai.Vilnius. 1995. Užrašyta Tauragnų valsčiuje 1933 m.II. POLEDYNMEČIO PALEOGEOGRAFIJA IR ŽMOGAUS ĮSIKŪRIMASLIETUVOJE27
Page 1 and 2: VALENTINAS BALTRŪNASGAMTA KAIP KUL
Page 3 and 4: V. Baltrūnas. Gamta kaip kultūros
Page 5 and 6: Į V A D A SGamtos ir kultūros są
Page 7 and 8: folklorinio ir profesionaliojo meno
Page 9 and 10: klausimu ir bent kelių vyraujanči
Page 11 and 12: suakmenėjusių fosilijų amžius P
Page 13 and 14: tik šiek tiek jaunesnė yra prie V
Page 15 and 16: pogonoforai, forominiferai, akritar
Page 17 and 18: anteklizė) kaip kalnodaros kituose
Page 19 and 20: terigeninių nuogulų (molio, aleur
Page 22 and 23: Didžiausias Lietuvoje neogeno nuog
Page 24 and 25: Dideles nuogulų storymes, paprasta
Page 28 and 29: Šis skyrius yra tarsi ankstesniojo
Page 30 and 31: kalvos (19 pav.). Čia reikia pridu
Page 32 and 33: kituose kraštuose. Šiuo metu Liet
Page 34 and 35: pasaulėžiūroje ir kurie yra įpr
Page 36 and 37: Santykis su aplinka: praktinis aspe
Page 38 and 39: už 0,005 mm. Yra ir kitokių molio
Page 40 and 41: kita kryptimi. Deja, šiandieninė
Page 42 and 43: žmogiškojo kalvio kovos ir kalvys
Page 44 and 45: išraiškingesnė kraštovaizdžio
Page 46 and 47: estų tautosakoje, kitų tautų fol
Page 48 and 49: Naujojo akmens laikotarpiu jau lank
Page 50 and 51: mokslinės minties įkvėpėją. Pa
Page 52 and 53: pastraipoje rašoma: ,,Greitas mar
Page 54 and 55: Nepaprastai didelę Šventosios ir
Page 56 and 57: spėjamas alkavietės aukuras. Žmo
Page 58 and 59: padavimai apie vieną ar kitą būd
Page 60 and 61: Vidudienį paleido arklį ir atsigu
Page 62 and 63: nuosėdų). Ir tik juros periodo pa
Page 64 and 65: šiaurinių ir dalies vakarinių to
Page 66 and 67: sudeginti kaip raganas keturias mot
Page 68 and 69: vėjas, išsklaidęs po visą salą
Page 70 and 71: Baltijos ledyninio ežero metu (pri
Page 72 and 73: pabaigoje surado A. Becenbergeris,
Page 74 and 75: Tačiau pabaiga būdavo panaši. Gi
Page 76 and 77:
angų, graibyti iš jūros dugno, o
Page 78 and 79:
graikai galėjo ramiai plaukti toli
Page 80 and 81:
poetas, savo akimis matė gimtojo k
Page 82 and 83:
(46 pav.), R. Kalpoko ,,Kaimo gatv
Page 84 and 85:
visuomet protu ir širdimi taps ind
Page 86 and 87:
tai iš pietų į šiaurę besitęs
Page 88 and 89:
ežeruose, paminimas faktas, kad Du
Page 90 and 91:
udės (Aythya nyroca) perimvietė.
Page 92 and 93:
smailiomis viršūnėmis, daugelis
Page 94 and 95:
lipdytos keramikos grublėtu pavir
Page 96 and 97:
nugrimzdusius mūrus yra gerokai v
Page 98 and 99:
elaukiant Trejybės šventės prie
Page 100 and 101:
darbai). Mūsų krašte žinoma nem
Page 102 and 103:
usvai pilkos ir rudos spalvos tanki
Page 104 and 105:
pakrantėje pasiekia 12 m. Su I vir
Page 106 and 107:
Džiūstantis II viršsalpinės ter
Page 108 and 109:
patikslintos viduramžių kapinaič
Page 110 and 111:
Tai V. Vėlyvio, M. Jankaus, S. Rud
Page 112 and 113:
ir pasitikint, jai lemta efemerišk
Page 114 and 115:
sudėties, fizinių savybių, papli
Page 116 and 117:
taip pat su savitu kai kurių termi
Page 118 and 119:
Pripažįstama, kad požeminė gyvy
Page 120 and 121:
Knyga baigiama skyriumi ,,Keli žod
Page 122 and 123:
E. Lekevičiaus mintis (Lekevičius
Page 124 and 125:
naudos. Ypač šiandien svarbu - mo
Page 126 and 127:
vadinamų ,,glacialistų” ir ,,ma
Page 128 and 129:
augalų, užgyvenusių sausžemius
Page 130 and 131:
,,Tejaras sukūrė krikščionišk
Page 132 and 133:
įvykęs susiderinimas, susiformavi
Page 134 and 135:
apkaltinant ,,mitomanija” ir menk
Page 136 and 137:
istorinėje atmintyje fiksuotą žy
Page 138 and 139:
pėdos/šlaite ledynmečio kalvos
Page 140 and 141:
daug reiškia gimtoji jų žemės
Page 142 and 143:
žmogui gamta yra ne kas kita kaip
Page 144 and 145:
prigimtį, abejonių nekelia kultū
Page 146 and 147:
Ne visi gamtos objektai išraiškin
Page 148 and 149:
Jablonskis K. ir kt. Raganų teisma
Page 150 and 151:
Pranaitis A., Sinkevičius Ž., 200
Page 152 and 153:
In this book the development of the
Page 154 and 155:
9 pav. Juros ir kreidos perioduose
Page 156 and 157:
38 pav. Litorinos lagūninio gintar
Page 158:
70 pav. M. K. Čiurlionis. Raigarda
show all

gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkÅ³ sÄ junga

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?

gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkÅ³ sÄjunga