gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

amonitai ir garsieji belemnitai, kurių suakmenėję kūneliai liaudies vadinami perkūnokulipkomis, kaukspeniais, laumių nagais ar velnio pirštais). Klestėjo jūros ežiai, koralai,pintys, kaulėtosios žuvys, kulminaciją pasiekė ropliai, atsirado pirmi tikrieji paukščiai. Tarpnegausių žinduolių paplito placentiniai (sterbliniai ir kt.). Nuo periodo vidurio įsivyravogauptasėkliai augalai (platanai, ąžuolai, laurai, eukaliptai, vynuogės) ir spygliuočiai. Periodopabaigoje išmirė daug bestuburių ir stuburinių gyvūnų. To priežastys galėjo būti tiekžemiškos, tiek ir kosminės kilmės, kadangi laikotarpio pabaigoje Žemėje daug kur susiklojoplonas molio sluoksnis su padidintu radioaktyviojo iridžio kiekiu.Kreidos periodo fosilijos, surastos Lietuvos upių atodangose yra gerai eksponuojamosLietuvos geologijos muziejaus profesoriaus Juozo Dalinkevičiaus memorialinėjeekspozicijoje Vievyje netoli Vilniaus (9 pav.). Čia vitrinose galima pamatyti profesoriaussurinktus gerai išlikusius juros periodo amonitus iš Papilės atodangos, o taip pat jau minėtusbelemnitus, jūros ežius, inoceramus, ryklių dantis ir kitas fosilijas iš Gardino kreidos karjero,Nemuno (prie Skirsnemunės, Marvelės), Jiesios (ties Rokais), Neries (prie Pagunių),Šventosios (netoli Vareikių) atodangų.Įžengus į kainozojaus erąTai paskutinioji ir naujausia (gr. kainos + zoe) Žemės istorijos ir gyvybės raidos era,prasidėjusi prieš 65 mln. metų. Išskiriami paleogeno, neogeno ir antropogeno (kvartero)periodai, pasižymintys vienokiu ar kitokiu savitumu. Jei paleogeno ir neogeno periodaibuvo ,,išskirti” vietoje buvusio ilgo terciaro periodo, jame skiriant senąją ir naująją dalis, taiantropogenas – laikotarpis, kuriame įsigalėjo žmogus.Paleogeno periodas buvo ilgiausias ir truko apie 42 mln. metų (Katinas, 1994).Žemėje tuo metu vyko intensyvūs kalnodaros procesai (alpiškasis etapas), sparčiai kitokontinentų ir jūrų kontūrai. Ryškios buvo klimatinės juostos, atsirado ir išsivystė dabartinėsaugalijos bei gyvūnijos pradinės formos. Vyravo drėgnas tropinis klimatas. Vietoje sporiniųaugalų atsirado žiediniai, o roplius pakeitė žinduoliai. Tuo metu šiaurinė Europa ir didelėVidurio Europos dalis buvo sausuma. Tiktai per Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą ir Baltarusijątęsėsi siaura ir sekli jūra, kai kuriais laikotarpiais jungdama Pietų Europos bei Danijosdidžiuosius jūrinius baseinus. Paleogeno nuogulos randamos tik pietvakarinėje Lietuvosdalyje, taip pat gretimoje Lenkijoje bei Karaliaučiaus srities pietiniame pakraštyje. Nedidelėjų salelė yra ties Alytumi. Čia paleogeno nuogulas galima pamatyti ir Nemuno atodangose.Didelę šio amžiaus nuogulų dalį nugremžė iš šiaurės ir šiaurės vakarų atslinkę ledynaiantropogeno (kvartero) periodo metu. Manoma, kad paleogeno jūrinio baseino šiaurinė riba20