Ne visi gamtos objektai išraiškingi ir informatyvūs, ne visiems lemta išlikti tautosatmintyje. Puoselėjami ir prižiūrimi bus žmonių mėgiami, žinomi ir įspūdingi, gal būt, netokie <strong>kaip</strong> Šatrija ar Medvėgalis, Tauragnas ar Čepkeliai. Laimei, nenusineši jų namo ar į savokiemą. Jie savo buvimu ilgai simbolizuos aplinkos ir tautos formavimosi laikus ar gyvavimotarpsnį, susies su praeitimi, su tautos šaknimis, žadins kūrybinį įkvėpimą, norą ištirti irįamžinti gamtos vertybę, jos paslaptis. Tokių gamtos vertybių paieškoje, jų kultūriniodvasinioantstato puoselėjime sunku apseiti be mokslininkų, gamtos tyrėjų. Deja, šių laikųamžinai skubančiam ir dažnai pragmatiškai nuteiktam mokslininkui nevisada lieka laikostabtelėti prie niokojamos gamtos, apmąstyti kasdienio savo darbo vaisius, nuspėti, kas irkokiems tikslams juos panaudos. O kartais tiesiog ir nenorima…LITERATŪRA146
Andriušytė–Žukienė R., 2001. M. K. Čiurlionio ,,Raigardas” ir jo vaidmuo bendroje dailininkokūrybos panoramoje. Ar tikrai Raigardas prasmego? Kompleksinių tyrimų duomenys. Vilnius.2001. 80–97.Apalia–Šidlienė Dz., 1960. Šatrijos kalno žalioji danga. Mūsų girios. 1960. Nr. 8(145).28–33.Apirubytė R. ir kt., 1971. Didelio tikslumo gravimetrinių ir magnetometrinių darbų pritaikymasnaftingų struktūrų paieškai ir tektoniniams tyrimams Pietiniame Pabaltijyje (ataskaita). Geologijosin-tas. Vilnius. 1971. 228 p.Balbierius A., 1988. Žalioji estetikos mokykla. Mokslas ir gyvenimas. 1988. Nr. 10. 12–13.Baltrūnas V., 1979. The Raigardas Valley and Its Geological Strukture: Guide for excursions. Vilnius.1979. 81–83, 175–176.Baltrūnas V., Šliaupa A., 1980. Raigardo slėnis. Nešė velnias akmenį (Geologinių reiškiniųliudininkai). Vilnius. 1980. 53–60.Baltrūnas V., 1999. Vladimiro Vernadskio mokymas apie biosferą ir nūdiena. Geologija, Nr. 29,Vilnius, 1999, p. 5–14.Baltrūnas V., 2001. Paviršiaus geologinės sąlygos. Paviršiaus paleogeografija. Akmens amžius PietųLietuvoje. Vilnius. 2001. 82–89, 125–132.Baltrūnas V. ir kt., 2001. Ar tikrai Raigardas prasmego? Kompleksinių tyrimų duomenys. Vilnius.2001. 134 p.Bandžiulienė R., 1983. Nerijos augalija. Kuršių nerija. Vilnius. 1983. 112 p.Baranauskas M., 1979. Juodkrantės gintaro kasyklos. Tarybinė Klaipėda. 1979. 11. 04. P. 3.Baranauskas M., 1981. Pirmieji bandymai gelbėti Neriją. Mokslas ir gyvenimas. 1981. Nr. 6. 19–21.Baranauskas M., 1982. Kiek metų Juodkrantės gyvenvietei? Tarybinė Klaipėda. 1982. 01. 17. P. 3.Baranauskas M., 1982. Juodkrantė prie marių. Tarybinė Klaipėda. 1982. 02. 13. P. 5Basalykas A., 1951. Nemuno upyno slėniai <strong>Lietuvos</strong> TSR ribose (geomorfologinė slėnių sistemosanalizė). <strong>Lietuvos</strong> MA bibliotekos archyvas. Vilnius. 1951.Basalykas A., 1958. Upės. <strong>Lietuvos</strong> TSR fizinė geografija. I. Vilnius. 1958. 210–256.Basalykas A., 1965. <strong>Lietuvos</strong> TSR fizinė geografija. II. Vilnius. 1965. 492 p.Basalykas A.,1985. Žemė – žmonijos buveinė. Vilnius. Mokslas. 1985. 256 p.Bicka J., Tumosa F., 1999. Gražiausieji Mažosios <strong>Lietuvos</strong> padavimai. Marijampolė. 1999. 130 p.Bieliukas K., Garunkštis A., Chomskis V., 1960. Dėl ežerų genezinės klasifikacijos. Geografinismetraštis. 3. 1960. 5–15.Biržiška M., 1917. <strong>Lietuvos</strong> geografija. Vilnius. 1917. P. 3Budriūnas A.–R., Ėringis K., 2000. Kraštovaizdžio estetinio rekreacinio vertinimo metodika. Vilnius.2000. 39 p.Buivydaitė B., 1930. Anykščių šilelis. 1930.Buračas B., 1996. Šatrija – žemaičių šventovė. Pasakojimai ir padavimai. Vilnius. 166–168.Buračas B., 1996. Puntukas. Pasakojimai ir padavimai. Vilnius. 1996. 233–236.Butrimas A., 1984. Apie Šatrijos raganas ir archeologiją. Mūsų <strong>gamta</strong>. 1984. Nr. 9. P. 14.Dalinkevičius J., 1928. Nauji bruožai apie Šiaurės <strong>Lietuvos</strong> ir Kuršo geologiją ir jų ryšiai su VidurineLietuva. Kosmos. 1928. 9 t. Nr. 7, 8. 339–366.Dalinkevičius J., 1944. Paleolito klausimu Lietuvoje. Kūryba. 1944. Nr. 3.Dalinkevičius J., 1969. <strong>Lietuvos</strong> universiteto Kaune geologinės katedros ir jų veikla. <strong>Lietuvos</strong>geologija ir profesorius Mykolas Kaveckis. Vilnius–Kaunas. 1969. 42–69.Daškus M., 1988. Dar kartą apie Šatriją. Mokslas ir gyvenimas. 1988. Nr 11. P. 31.Dundulienė P., 1989. Pagonybė Lietuvoje. Vilnius. 1989. 164 p.Eringis K., Budriūnas A.–R., 1968. <strong>Lietuvos</strong> gamtovaizdžiai ir jų estetiniai ištekliai. ŽemėlapisM 1:400 000. Vilnius.1968.Eringis K., Budriūnas A.–R., 1975. Sushchnost’ i metodika detal’nogo ekologo-esteticheskogoissledovanija pejzazhej. Ekologija I estetika landshafta. Vilnius. 160–170.Halicki B., Rydzewski B., 1934. O ogolnych wynikach wiercenia w Druskienikach. Posiedz. Nauk.Panstw. Inst. Geol. 1934. Nr. 39. 55–57.Jankauskas T., 1994. Vendas. Kambras. <strong>Lietuvos</strong> geologija. Vilnius. 1994. 30–46.Juodagalvis V., 2001. Dusios ežero apylinkės. Akmens amžius Pietų Lietuvoje. Vilnius. 2001. 196–204.Juodagalvis V., 2001. Seniausių Pietų <strong>Lietuvos</strong> gyventojų santykis su aplinka. Akmens amžius PietųLietuvoje. Vilnius. 2001. 230–234.147
- Page 1 and 2:
VALENTINAS BALTRŪNASGAMTA KAIP KUL
- Page 3 and 4:
V. Baltrūnas. Gamta kaip kultūros
- Page 5 and 6:
Į V A D A SGamtos ir kultūros są
- Page 7 and 8:
folklorinio ir profesionaliojo meno
- Page 9 and 10:
klausimu ir bent kelių vyraujanči
- Page 11 and 12:
suakmenėjusių fosilijų amžius P
- Page 13 and 14:
tik šiek tiek jaunesnė yra prie V
- Page 15 and 16:
pogonoforai, forominiferai, akritar
- Page 17 and 18:
anteklizė) kaip kalnodaros kituose
- Page 19 and 20:
terigeninių nuogulų (molio, aleur
- Page 22 and 23:
Didžiausias Lietuvoje neogeno nuog
- Page 24 and 25:
Dideles nuogulų storymes, paprasta
- Page 26 and 27:
Europos šiaurinės dalies nuosekli
- Page 28 and 29:
Šis skyrius yra tarsi ankstesniojo
- Page 30 and 31:
kalvos (19 pav.). Čia reikia pridu
- Page 32 and 33:
kituose kraštuose. Šiuo metu Liet
- Page 34 and 35:
pasaulėžiūroje ir kurie yra įpr
- Page 36 and 37:
Santykis su aplinka: praktinis aspe
- Page 38 and 39:
už 0,005 mm. Yra ir kitokių molio
- Page 40 and 41:
kita kryptimi. Deja, šiandieninė
- Page 42 and 43:
žmogiškojo kalvio kovos ir kalvys
- Page 44 and 45:
išraiškingesnė kraštovaizdžio
- Page 46 and 47:
estų tautosakoje, kitų tautų fol
- Page 48 and 49:
Naujojo akmens laikotarpiu jau lank
- Page 50 and 51:
mokslinės minties įkvėpėją. Pa
- Page 52 and 53:
pastraipoje rašoma: ,,Greitas mar
- Page 54 and 55:
Nepaprastai didelę Šventosios ir
- Page 56 and 57:
spėjamas alkavietės aukuras. Žmo
- Page 58 and 59:
padavimai apie vieną ar kitą būd
- Page 60 and 61:
Vidudienį paleido arklį ir atsigu
- Page 62 and 63:
nuosėdų). Ir tik juros periodo pa
- Page 64 and 65:
šiaurinių ir dalies vakarinių to
- Page 66 and 67:
sudeginti kaip raganas keturias mot
- Page 68 and 69:
vėjas, išsklaidęs po visą salą
- Page 70 and 71:
Baltijos ledyninio ežero metu (pri
- Page 72 and 73:
pabaigoje surado A. Becenbergeris,
- Page 74 and 75:
Tačiau pabaiga būdavo panaši. Gi
- Page 76 and 77:
angų, graibyti iš jūros dugno, o
- Page 78 and 79:
graikai galėjo ramiai plaukti toli
- Page 80 and 81:
poetas, savo akimis matė gimtojo k
- Page 82 and 83:
(46 pav.), R. Kalpoko ,,Kaimo gatv
- Page 84 and 85:
visuomet protu ir širdimi taps ind
- Page 86 and 87:
tai iš pietų į šiaurę besitęs
- Page 88 and 89:
ežeruose, paminimas faktas, kad Du
- Page 90 and 91:
udės (Aythya nyroca) perimvietė.
- Page 92 and 93:
smailiomis viršūnėmis, daugelis
- Page 94 and 95:
lipdytos keramikos grublėtu pavir
- Page 96 and 97: nugrimzdusius mūrus yra gerokai v
- Page 98 and 99: elaukiant Trejybės šventės prie
- Page 100 and 101: darbai). Mūsų krašte žinoma nem
- Page 102 and 103: usvai pilkos ir rudos spalvos tanki
- Page 104 and 105: pakrantėje pasiekia 12 m. Su I vir
- Page 106 and 107: Džiūstantis II viršsalpinės ter
- Page 108 and 109: patikslintos viduramžių kapinaič
- Page 110 and 111: Tai V. Vėlyvio, M. Jankaus, S. Rud
- Page 112 and 113: ir pasitikint, jai lemta efemerišk
- Page 114 and 115: sudėties, fizinių savybių, papli
- Page 116 and 117: taip pat su savitu kai kurių termi
- Page 118 and 119: Pripažįstama, kad požeminė gyvy
- Page 120 and 121: Knyga baigiama skyriumi ,,Keli žod
- Page 122 and 123: E. Lekevičiaus mintis (Lekevičius
- Page 124 and 125: naudos. Ypač šiandien svarbu - mo
- Page 126 and 127: vadinamų ,,glacialistų” ir ,,ma
- Page 128 and 129: augalų, užgyvenusių sausžemius
- Page 130 and 131: ,,Tejaras sukūrė krikščionišk
- Page 132 and 133: įvykęs susiderinimas, susiformavi
- Page 134 and 135: apkaltinant ,,mitomanija” ir menk
- Page 136 and 137: istorinėje atmintyje fiksuotą žy
- Page 138 and 139: pėdos/šlaite ledynmečio kalvos
- Page 140 and 141: daug reiškia gimtoji jų žemės
- Page 142 and 143: žmogui gamta yra ne kas kita kaip
- Page 144 and 145: prigimtį, abejonių nekelia kultū
- Page 148 and 149: Jablonskis K. ir kt. Raganų teisma
- Page 150 and 151: Pranaitis A., Sinkevičius Ž., 200
- Page 152 and 153: In this book the development of the
- Page 154 and 155: 9 pav. Juros ir kreidos perioduose
- Page 156 and 157: 38 pav. Litorinos lagūninio gintar
- Page 158: 70 pav. M. K. Čiurlionis. Raigarda