poetas, savo akimis matė gimtojo kaimo žuvimą (43, 44 pav.). Tam tragiškam metui jis skyrėir savo širdgėlos kupinus posmus:,,Vos prieš keletą metų ties pirkiom čia sodai žydėjoIr kaimelis romus tęsės lig marių pakrantės.Šiandien tačiau ką matai? Vien vėjo nešiojamą smėlį.Ak, nurieda čionai ne vienam skausmo ašara skruostu.Kurgi kaimelis romus, kurgi žydintys sodai?”Atmintyje iškyla tarsi atsakymas šiems nevilties žodžiams ir mūsų žymaus Kuršių nerijostyrinėtojo, geografo, akademiko Vytauto Gudelio sukurto eilėraščio ,,Prie paminklo LiudvikuiRėzai” posmai:,,Kurgi tas liūdnas vaizdas,kurį Tu, o nerijos sūnau, regėjaiir savo sielvartą graudžiom eilėm išliejai?Gal visa tai staigapavirto pasaka gražia?O gal tai vizija, tiktai svaja?O ne. Tikrovė tai, brangus poete,sukurta rankomis žmonių,kurie dabar ne taip gyvena,<strong>kaip</strong> kopininkai tų dienų”(Gudelis, 1998)1803 metais Björno pradėtas pavienių pustomų kopų apželdinimas žolėmis buvotęsiamas iki šimtmečio pabaigos G. Hageno, L. Dempvolfas, P. Gerhardtas, H. Senftlebeno,tėvo ir sūnaus Kuvertų, F. Efo ir kitų garbingų vyrų pastangomis. XX amžiuje tarp miškosodintojų išgarsėjo miškininkų veteranas M. Daujotas, jo mokinys V. Lukošius,R. Krištopavičius, J. Stanius, E. Matiukas ir daug daug kitų savojo krašto patriotų.Nerijos kopos – unikali gamtinė laboratorija smilčių judėjimui ir kopų susidarymuityrinėti. O tas judėjimas nėra toks paprastas, <strong>kaip</strong> gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Eolinėsdinamikos stebėjimai atskleidė didelę priklausomybę tarp vėjo gūsių stiprumo, smilčiųdydžio, drėgmės, kliuvinių ir pan. O tokios priklausomybės matematinis įvertinimas savoruožtu padeda apskaičiuoti pustomų kopų smėlio pernešimo balansą, numatyti tolesnį kopų irjų formų kitimą, o taip pat organizuoti mechaninį kopų tvirtinimą, jų apsaugą (Minkevičius,1983).Apie Juodkrantėje gyvenusius ir svečiavusius žmones. Pagal M. Baranausko 1982metais paskelbtus istorinius duomenis, 1743 metais čia buvo įkurta mokykla. XIX amžiausantroje pusėje, pradėjus kasti gintarą, atsirado dar viena mokykla, atsikėlė pirmasis nerijojegydytojas. 1840 metais pasirodė pirmieji poilsiautojai, o 1858 metais buvo įvestas reguliarussusisiekimas garlaiviais su Klaipėda ir Nida. Juodkrantė susijusi su lietuvių kultūriniugyvenimu. 1829–1833 metais čia pastoriavo kalbininkas K. E. Cigleris (1798–1881), buvęs80
vienu iš Tilžės lietuvių literatūros draugijos steigėjų. Su Juodkrante susijęs ir vokiečiųmokslininkas, žymus kalbininkas, archeologas ir etnografas, Karaliaučiaus universitetoprofesorius Adalbertas Becenbergeris (1851–1922). Jis domėjosi kuršiais, latviais ir lietuviais,paliko vertingos medžiagos lietuvių etnografijai, tautosakai ir archeologijai, prisidėjo prieLietuvių literatūros draugijos Tilžėje įsteigimo 1879 metais. 1922 metais jis buvo išrinktas<strong>Lietuvos</strong> universiteto garbės profesoriumi. A. Becenbergeris Juodkrantėje praleido pusę savogyvenimo vasarų ir to nepaaiškinsi vien profesiniu prieraišumu.Kuršių neriją yra lankę ir žavėjęsi jos grožiu nemažai garsių žmonių. Tarp jų irkultūrai daug nusipelnę broliai Humboltai: gamtininkas bei keliautojas Aleksandras irkalbininkas, literatūros kritikas bei politikas Vilhelmas, Nobelio premijos laureatas rašytojasTomas Manas, filosofas ir rašytojas Žanas Polis Sartras… Ar užkliuvo jų žvilgsnis užJuodkrantės apylinkių – sunku pasakyti. Bet galima pasamprotauti ir šiuo klausimu. Savoknygoje ,,Tomas Manas ir Nida” rašytojas ir žurnalistas Leonas Stepanauskas labai smulkiaiaprašė žymaus vokiečių rašytojo, Nobelio premijos laureato Tomo Mano (1875–1955) 1930,1931 ir 1932 metų vasaras praleistas Nidoje (Stepanauskas, 1987). Šioje knygoje aptinkameužuominų apie tai, kad garsusis rašytojas nebuvo namisėda ir mėgdavo pakeliauti po Nidosapylinkes. L. Stepanauskas cituoja T. Mano bičiulio poeto Hanso Reizigerio, besisvečiavusiopas rašytoją Nidoje, tradicinių iškylų į briedžių mišką aprašymą: ,,Važiuojame menkumedžiotojų vežimėliu, kurį traukia du atkaklūs arkliukai. Į briedžių mišką. Nuo Nidos įšiaurę… Valanda kelio iki vietų, kur kraštovaizdis vėl visai kitoks. Išretėję beržai ir alksniaipelkėtoje lygumoje. Šviesus, švelnaus oro išlepintas nuošalus žemės kampelis. Tik toli toliakimis vos įžiūrima melsva uosto dėmelė” (137 p.). Taigi, valanda kelio arkliukais į šiauręnuo Nidos… Gal tai kažkur už Pervalkos, ties Žirgų ragu, o gal dar tolėliau link Juodkrantės?Pagaliau, ne tai svarbu. Svarbu, <strong>kaip</strong> nerijos aplinka veikė kūrėją. Toje pačioje knygojecituojamos 1932 metais T. Mano išsakytos mintys Nidoje: ,,Meninkas, žinoma, nesaistomasaplinkos, to išorinio pasaulio, kuris laikinai jį supa. Vis dėlto šis nepakartojamaskraštovaizdis, kur mainosi Sacharos smėlis ir oazės, vandens platybės ir kopos, ant kuriųketerų vėjas žaidžia skrajojančiu smėliu, iš tikrųjų tinkama vieta poetinės vaizduotėssparnams plačiai išskleisti…” (184 p.). Tuo metu T. Manas rašė savo garsiojo veikalo –tetralogijos ,,Juozapas ir jo broliai” trečiosios dalies (,,Juozapas Egipte”) pradžią.Šis nerijos kampelis yra dažna tema ir mūsų menininkų kūryboje. Vien pagalvietovardį prisimintini A. Žmuidzinavičiaus tapyti peizažai ,,Juodkrantės reginys” (1931),,,Juodkrantės prieplauka” (1936), ,,Juodkrantės piramidė” (1937) (45 pav.). Pastarajamekūrinyje profesorius V. Gudelis atpažino jau seniai vėjų išpustytą senųjų parabolinių kopųliekaną – piramidę Pervalkos–Juodkrantės ruože. I. Bindler ,,Juodkrantė kopose” (1980)81
- Page 1 and 2:
VALENTINAS BALTRŪNASGAMTA KAIP KUL
- Page 3 and 4:
V. Baltrūnas. Gamta kaip kultūros
- Page 5 and 6:
Į V A D A SGamtos ir kultūros są
- Page 7 and 8:
folklorinio ir profesionaliojo meno
- Page 9 and 10:
klausimu ir bent kelių vyraujanči
- Page 11 and 12:
suakmenėjusių fosilijų amžius P
- Page 13 and 14:
tik šiek tiek jaunesnė yra prie V
- Page 15 and 16:
pogonoforai, forominiferai, akritar
- Page 17 and 18:
anteklizė) kaip kalnodaros kituose
- Page 19 and 20:
terigeninių nuogulų (molio, aleur
- Page 22 and 23:
Didžiausias Lietuvoje neogeno nuog
- Page 24 and 25:
Dideles nuogulų storymes, paprasta
- Page 26 and 27:
Europos šiaurinės dalies nuosekli
- Page 28 and 29:
Šis skyrius yra tarsi ankstesniojo
- Page 30 and 31: kalvos (19 pav.). Čia reikia pridu
- Page 32 and 33: kituose kraštuose. Šiuo metu Liet
- Page 34 and 35: pasaulėžiūroje ir kurie yra įpr
- Page 36 and 37: Santykis su aplinka: praktinis aspe
- Page 38 and 39: už 0,005 mm. Yra ir kitokių molio
- Page 40 and 41: kita kryptimi. Deja, šiandieninė
- Page 42 and 43: žmogiškojo kalvio kovos ir kalvys
- Page 44 and 45: išraiškingesnė kraštovaizdžio
- Page 46 and 47: estų tautosakoje, kitų tautų fol
- Page 48 and 49: Naujojo akmens laikotarpiu jau lank
- Page 50 and 51: mokslinės minties įkvėpėją. Pa
- Page 52 and 53: pastraipoje rašoma: ,,Greitas mar
- Page 54 and 55: Nepaprastai didelę Šventosios ir
- Page 56 and 57: spėjamas alkavietės aukuras. Žmo
- Page 58 and 59: padavimai apie vieną ar kitą būd
- Page 60 and 61: Vidudienį paleido arklį ir atsigu
- Page 62 and 63: nuosėdų). Ir tik juros periodo pa
- Page 64 and 65: šiaurinių ir dalies vakarinių to
- Page 66 and 67: sudeginti kaip raganas keturias mot
- Page 68 and 69: vėjas, išsklaidęs po visą salą
- Page 70 and 71: Baltijos ledyninio ežero metu (pri
- Page 72 and 73: pabaigoje surado A. Becenbergeris,
- Page 74 and 75: Tačiau pabaiga būdavo panaši. Gi
- Page 76 and 77: angų, graibyti iš jūros dugno, o
- Page 78 and 79: graikai galėjo ramiai plaukti toli
- Page 82 and 83: (46 pav.), R. Kalpoko ,,Kaimo gatv
- Page 84 and 85: visuomet protu ir širdimi taps ind
- Page 86 and 87: tai iš pietų į šiaurę besitęs
- Page 88 and 89: ežeruose, paminimas faktas, kad Du
- Page 90 and 91: udės (Aythya nyroca) perimvietė.
- Page 92 and 93: smailiomis viršūnėmis, daugelis
- Page 94 and 95: lipdytos keramikos grublėtu pavir
- Page 96 and 97: nugrimzdusius mūrus yra gerokai v
- Page 98 and 99: elaukiant Trejybės šventės prie
- Page 100 and 101: darbai). Mūsų krašte žinoma nem
- Page 102 and 103: usvai pilkos ir rudos spalvos tanki
- Page 104 and 105: pakrantėje pasiekia 12 m. Su I vir
- Page 106 and 107: Džiūstantis II viršsalpinės ter
- Page 108 and 109: patikslintos viduramžių kapinaič
- Page 110 and 111: Tai V. Vėlyvio, M. Jankaus, S. Rud
- Page 112 and 113: ir pasitikint, jai lemta efemerišk
- Page 114 and 115: sudėties, fizinių savybių, papli
- Page 116 and 117: taip pat su savitu kai kurių termi
- Page 118 and 119: Pripažįstama, kad požeminė gyvy
- Page 120 and 121: Knyga baigiama skyriumi ,,Keli žod
- Page 122 and 123: E. Lekevičiaus mintis (Lekevičius
- Page 124 and 125: naudos. Ypač šiandien svarbu - mo
- Page 126 and 127: vadinamų ,,glacialistų” ir ,,ma
- Page 128 and 129: augalų, užgyvenusių sausžemius
- Page 130 and 131:
,,Tejaras sukūrė krikščionišk
- Page 132 and 133:
įvykęs susiderinimas, susiformavi
- Page 134 and 135:
apkaltinant ,,mitomanija” ir menk
- Page 136 and 137:
istorinėje atmintyje fiksuotą žy
- Page 138 and 139:
pėdos/šlaite ledynmečio kalvos
- Page 140 and 141:
daug reiškia gimtoji jų žemės
- Page 142 and 143:
žmogui gamta yra ne kas kita kaip
- Page 144 and 145:
prigimtį, abejonių nekelia kultū
- Page 146 and 147:
Ne visi gamtos objektai išraiškin
- Page 148 and 149:
Jablonskis K. ir kt. Raganų teisma
- Page 150 and 151:
Pranaitis A., Sinkevičius Ž., 200
- Page 152 and 153:
In this book the development of the
- Page 154 and 155:
9 pav. Juros ir kreidos perioduose
- Page 156 and 157:
38 pav. Litorinos lagūninio gintar
- Page 158:
70 pav. M. K. Čiurlionis. Raigarda