gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

poetas, savo akimis matė gimtojo kaimo žuvimą (43, 44 pav.). Tam tragiškam metui jis skyrėir savo širdgėlos kupinus posmus:,,Vos prieš keletą metų ties pirkiom čia sodai žydėjoIr kaimelis romus tęsės lig marių pakrantės.Šiandien tačiau ką matai? Vien vėjo nešiojamą smėlį.Ak, nurieda čionai ne vienam skausmo ašara skruostu.Kurgi kaimelis romus, kurgi žydintys sodai?”Atmintyje iškyla tarsi atsakymas šiems nevilties žodžiams ir mūsų žymaus Kuršių nerijostyrinėtojo, geografo, akademiko Vytauto Gudelio sukurto eilėraščio ,,Prie paminklo LiudvikuiRėzai” posmai:,,Kurgi tas liūdnas vaizdas,kurį Tu, o nerijos sūnau, regėjaiir savo sielvartą graudžiom eilėm išliejai?Gal visa tai staigapavirto pasaka gražia?O gal tai vizija, tiktai svaja?O ne. Tikrovė tai, brangus poete,sukurta rankomis žmonių,kurie dabar ne taip gyvena,kaip kopininkai tų dienų”(Gudelis, 1998)1803 metais Björno pradėtas pavienių pustomų kopų apželdinimas žolėmis buvotęsiamas iki šimtmečio pabaigos G. Hageno, L. Dempvolfas, P. Gerhardtas, H. Senftlebeno,tėvo ir sūnaus Kuvertų, F. Efo ir kitų garbingų vyrų pastangomis. XX amžiuje tarp miškosodintojų išgarsėjo miškininkų veteranas M. Daujotas, jo mokinys V. Lukošius,R. Krištopavičius, J. Stanius, E. Matiukas ir daug daug kitų savojo krašto patriotų.Nerijos kopos – unikali gamtinė laboratorija smilčių judėjimui ir kopų susidarymuityrinėti. O tas judėjimas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Eolinėsdinamikos stebėjimai atskleidė didelę priklausomybę tarp vėjo gūsių stiprumo, smilčiųdydžio, drėgmės, kliuvinių ir pan. O tokios priklausomybės matematinis įvertinimas savoruožtu padeda apskaičiuoti pustomų kopų smėlio pernešimo balansą, numatyti tolesnį kopų irjų formų kitimą, o taip pat organizuoti mechaninį kopų tvirtinimą, jų apsaugą (Minkevičius,1983).Apie Juodkrantėje gyvenusius ir svečiavusius žmones. Pagal M. Baranausko 1982metais paskelbtus istorinius duomenis, 1743 metais čia buvo įkurta mokykla. XIX amžiausantroje pusėje, pradėjus kasti gintarą, atsirado dar viena mokykla, atsikėlė pirmasis nerijojegydytojas. 1840 metais pasirodė pirmieji poilsiautojai, o 1858 metais buvo įvestas reguliarussusisiekimas garlaiviais su Klaipėda ir Nida. Juodkrantė susijusi su lietuvių kultūriniugyvenimu. 1829–1833 metais čia pastoriavo kalbininkas K. E. Cigleris (1798–1881), buvęs80