gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

pastraipoje rašoma: ,,Greitas maršrutinis važiavimas davė daug medžiagos tolimesnių tyrimodarbų planui sudaryti. Taip, pavyzdžiui, visai geologų neliestas Lietuvos kampas į šiaurę nuoUkmergės davė įdomių davinių apie terciarų buvimą, kur rasta labai brangaus stiklo gamybaibalto smulkaus smėlio. Be to, Šventosios rajone pasitaikančios tarp smėlio sutrintossuanglėjusių dalelių žymės duoda vilties artimame rajone rasti rudosios anglies”. Tai buvopranašingi žodžiai tik vėliau išgarsėjusiam Anykščių kvarciniam smėliui. Šią apžvalginiųdarbų apyskaitą papildo palyginti geros kokybės Šventosios slėnio ir atodangų tiesAbromiškėmis ir Vetygala fotonuotraukos (22 pav.).1931 metais Vytauto Didžiojo Universiteto Matematikos–Gamtos Fakulteto DarbųV tome paskelbtoje ataskaitoje ,,1928 metų geologinio rekognosciravimo Lietuvos šiaurėsrytų rajone”, jau profesorius M. Kaveckis kartu su kolegomis pateikė Šventosios slėnio netoliAnykščių detalesnių tyrimų rezultatus (Kaveckis, 1931). Rašoma, kad aukščiau Daumantų,arčiau Vetygalos atodangoje prie vandens matyti ,,išspausti ir nustumti margų, spalvotųmergelių gabalai. Ši vieta vadinama ,,Gabriuku”, kaip pasakojama, dėlto, kad čia senaislaikais yra dirbęs koks tai puodų meisteris – Gabrielis”. Buvo padaryti nuodugnesni tyrimai,išgręžus du gręžinius – 16,60 metrų (prie Daumantų) ir 30,06 metrų gylio (prie Abromiškių).Gręžimas buvo komplikuotas, kadangi susidurta su besiveržiančiu aukštyn spūdiniupožeminiu vandeniu. Todėl pirmasis gręžinys nebuvo baigtas, o prie Abromiškių, jau pasiekus11,4 m gylį, mušė net 6 m aukščio fontanas. Tik nuleidus apsauginius vamzdžius pavykopadidinti gręžinio gylį. Šiaip ar taip buvo gauta naujos informacijos tiek apie neogenokvarcinius smėlius, tiek ir apie giliau slūgsančius devono amžiaus smėlingus ir molingusgeologinius sluoksnius, kurie dažnai slūgso žemiau Šventosios vandens lygio ir, neturintpaleontologinių radinių (fosilijų), buvo neteisingai priskirti permo periodui.Visą šią pirmųjų geologinių ekspedicijų prie Šventosios medžiagą giliai irprofesionaliai apibendrino Petrapilio Kalnakasybos instituto auklėtinis Juozas Dalinkevičius(1893–1980) savo straipsnyje ,,Nauji bruožai apie Šiaurės Lietuvos ir Kuršo geologiją ir jųryšiai su Vidurine Lietuva” (Dalinkevičius, 1928). 1969 metais išėjusioje knygoje ,,Lietuvosgeologija ir profesorius Mykolas Kaveckis” jis savikritiškai pripažino, kad ,,…rašydamasapie savo 1926 ir 1927 metų tyrimus, klaidingai palaiko Šventosios margaspalvius moliusanalogais ,,Purmalių mergeliams” Lietuvos šiaurėje”, t. y. permo sistemos (periodo) ,,totoriųaukštu” (Dalinkevičius, 1969). O iš tikrųjų Šventosios atodangos ir pirmieji gręžiniai rodėesant Lietuvoje devono ,,oldredo” storymės dalį. Anglijos devono senasis raudonasissmiltainis (angl. Old red sandstone), kurio vardas paplito kaip terminas, apibūdinantisapskritai margaspalves smėlio ir molio storymes, vadinamas oldredo facija.52