gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

anteklizė) kaip kalnodaros kituose kraštuose atgarsis. Likusi krašto dalis taip pat virtosausuma. Intensyviai buvo ardomos arti paviršiaus buvusios viduriniojo ir vėlyvojo devonobei ankstyvojo karbono nuogulos. Šis, senesnes nuogulas ,,praradęs” ir savo nuogulųnepalikęs laikotarpis truko apie 60 mln. metų, ,,užgriebdamas” net jaunesniojo (permo)periodo pradžią.Paskutinysis paleozojaus eros periodas, kuris vadinamas permo (nuo Permėsgubernijos Rusijoje) vardu, prasidėjo prieš 290 mln. metų ir tęsėsi apie 40 mln. metų. Jo metupradėjo nykti paleozojaus erai būdingi bruožai ir rastis artėjančios mezozojaus eros ypatybės.Vėlyvojo permo situacija gana gerai matyti profesoriaus Povilo Suveizdžio sudarytamepaleogeografiniame žemėlapyje (Suveizdis, 1994) (8 pav.). Kadangi Lietuvoje permo irmezozojaus nuogulų išplitimas savo pagrindiniais bruožais labai panašus, todėl dažnai šiųlaikotarpių nuogulos jungiamos į vieną taip vadinamą permo-mezozojaus kompleksą.Apskritai, perme atsirado pirmieji spygliuočiai, ginkainiai ir saginiai, pasirodė naujosvabzdžių, roplių, žuvų rūšys, išmirė trilobitai, jūrų pūslės, senieji jūrų ežiai, keturspinduliaikoralai. Lietuvoje ankstyvojo permo nuogulos aptinkamos tik siaurame ruože,besitęsiančiame per Perloją ir Kalvariją link Lenkijos ir Karaliaučiaus srities pasienio.Paprastai tai kelių dešimčių metrų gravelitų, smiltainių ir aleurolitų storymė be fosilijų būtinųpaleogeografijos rekonstrukcijoms. O štai vėlyvojo permo nuogulos, apytikriai rodančios irbuvusios lagūnos plotą, išplitusios Lietuvos vakarinėje ir pietinėje dalyje. Jeigu vėlyvojopermo pradžioje klostėsi konglomeratas, smiltainis, aleuritas ir mergelis, tai laikotarpioviduryje – dolomitas, klintis, akmens druska, anhidritas, gipsas, o pabaigoje – vėl dolomitas,klintis, molis. Akmenės rajone Karpėnų ir Menčių karjeruose kaip tik ir matomasviduriniosios dalies vyraujančių klinčių, o taip pat dolomitų ir mergelių pjūvis. Giliausiaivėlyvojo permo nuogulos slūgso ir didžiausias jų pjūvis yra Karaliaučiaus srityje – siekia net200–300 metrų. Fosilijų radiniai dėl buvusių dažnų lagūninių sąlygų, karšto klimato ir dideliogaravimo nėra gausūs. Gėlesnės jūros sąlygomis klestėjo pintys, dygiaodžiai, koralai,samangyviai, pečiakojai, dvigeldžiai ir pilvakojai moliuskai, vėžiagyviai, žuvys, augo rifai, opakrantėse klestėjo augalai. Pačioje permo periodo pabaigoje Vakarų ir Pietų Lietuva priminėdykumą – rausvų ir gipsingų molingų uolienų paviršių su labai reta augmenija.Permainos mezozojujeŠi era prasidėjo prieš 248 mln. metų ir tęsėsi apie 173 mln. metų. Geologinės raidosbei gyvybės evoliucijos Žemėje požiūriu tai buvo savitas ir tarpinis (mezo + zoe) laikotarpis,17