gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

55 pav. Obelijos piliakalnis56 pav. Obelijos ežero pakrantė57 pav. Metelio ežeras, tolumoje Obelninkai58 pav. Metelių bažnyčia59 pav. A. Martinaitis. Vakaras prie Dusios (1971 m.)61 pav. - nėra62 pav. Raigardo vaizdai nuo sufozinio cirko šlaitų63 pav. Geologinis pjūvis per Raigardo slėnį iš pietų į šiaurę (Pervalkas-Švendubrė-Druskininkai)1 – granitas, 2 – gneisas, 3 – migmatitas, 4 – brekčija, 5 – tufitas, 6 – smiltainis, 7 – fosforitas, 8 –kreida, 9 – mergelis, 10 – molis, 11 – aleuritas, 12 – smulkutis smėlis, 13 – smulkus smėlis, 14 –įvairus smėlis, 15 – žvirgždingas smėlis, 16 – moreninis priemolis ir priesmėlis, 17 – durpė, 18 –gręžiniai, 19 – sluoksnio stratigrafinis indeksas (PR 1-2 – apatinis–vidurinis proterozojus, PR 3 V –viršutinis proterozojus, vendo sistema, T 1 – apatinis triasas, J 2 – vidurinė jura, K 1 – apatinė kreida,K 2 cm – viršutinės kreidos cenomanio aukštas, K 2 cp, st, cn, t – viršutinės kreidos kampanio, santonio,konjakio ir turonio aukštai, P 2 – viršutinis paleogenas, Q 2 ir Q 3 – kvartero sistemos vidurinio irviršutinio pleistoceno ledynų morenos (dz – Dzūkijos, dn – Dainavos, žm – Žemaitijos, vr – Varduvos,gr – Grūdos, r – Raigardo) ir tarpledynmečių nuogulos (tr – Turgelių, bt – Butėnų, mr – Merkinės ),20 – riba tarp sluoksnių, 21 – riba tarp geologinių sistemų, 22 – nustatytas ir menamas kristaliniopamato tektoninis lūžis64 pav. Raigardo apylinkių geologinės ir geomorfologinės aplinkos schema su archeologinėmisgyvenvietėmis bei radimvietėmis.1 – prieledyninėse mariose suklostytų smėlingų nuogulų banguota lyguma, 2 – upės suklostytųsmėlingų sąnašų terasos, iš kurių senesniosios (antroji, trečioji ir ketvirtoji) paryškintos taškais, 3 –vėjo perpustyti smulkaus smėlio plotai su kopomis ir kauburiais, 4 – pelkių nuogulos (durpė), 5 –Nemuno ir Raigardo slėnio šlaitai, 6 – terasų pakopos, nedideli šlaitai, 7 – stambios kopos, 8 –sufoziniai cirkai, 9 – akmens amžiaus gyvenvietės ir radimvietės, 10 – žalvario ir ankstyvojo geležiesamžiaus gyvenvietės, 11 – viduramžių kapinynas, 12 – Švendubrės (Velnio) akmuo65 pav. Raigardo slėnio rytinės dalies aerofotonuotrauka (mastelis 1: 17 000). Apatinėje dalyje – dususijungę sufoziniai cirkai66 pav. Raigardo slėnio raida poledynmetyjea – ankstyvajame driase (prieš 14–13 tūkst.metų) IV viršsalpinės terasos susidarymo metu; b –biolinge–viduriniajame driase (prieš 13–12 tūkst. metų) III viršsalpinės terasos susidarymo metu; c –alerode–vėlyvajame driase (prieš 12–10 tūkst. metų) II viršsalpinės terasos susidarymo metu; d –preborealyje–subborealyje (prieš 10–3,5 tūkst. metų) I viršsalpinės terasos susidarymo metu. 1 –Nemuno ir Raigardo slėnio riba; 2 – dabartinė Nemuno ir Kubilnyčios vaga; 3 – meandruojantysvandens srautai ir jų kryptys; 4 – vėjo pustomi plotai; 5 – besiformuojantys sufoziniai cirkai67 pav. Titnago ir keramikos radiniai iš Raigardo slėnio senovės gyvenviečių. Švendubrės 3-jigyvenvietė (1–9), Švendubrės 2-ji gyvenvietė (10–15). Piešė G. Piličiauskas (Ostrauskas, 2001)1 – dirbinio fragmentas, 2 – skeltės vidurinė dalis su retušu, 3, 5 – specialiosios paskirties dirbiniai, 4– rėžtukas, 6 – skeltė, 7–9 – brūkšniuotosios keramikos kultūros puodų šukės, 10 – skeltės apatinėdalis, 11, 15 – skaldytiniai, 12 – rėžtukas, perdirbtas iš ovalinio kirvelio, 13, 14 – gremžtukai68 pav. Radiniai iš seniausio (XVI a.) dabar žinomo pastato Švendubrėje – puodų fragmentai irgeležinis įtveriamasis peilis. V. Vaitkevičiaus nuotrauka (Kvizikevičius, 2001)69 pav. Švendubrės mitologinis akmuo ir duobučių ant jo išsidėstymo schema. V. Vaitkevičiausnuotrauka ir schema (Vaitkevičius, 2001)157