gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

9 pav. Juros ir kreidos perioduose klestėjusių gyvių fosilijos1 – amonitas Kosmoceras pollucinum Teisseyre, Ventos slėnis ties Papile, viršutinė jura, kelovėjaussluoksniai (L. Rotkytės kolekcija), 2–4 – fosilijos iš Lietuvos geologijos muziejuje esančių prof.J. Dalinkevičiaus rinkinių (V. Kučo nuotraukos): 2 – belemnitai, žmonių vadinami velnio pirštais,perkūno kulipkomis, kaukspeniais, 3 – amonitai Pleurotomaria sp., rasti juodame žėrutingame jurosperiodo molyje, 4 – suakmenėjusių gyvūnų nuolaužos iš ledyno sujauktų sluoksnių.10 pav. Gintaras su voro inkliuzu (Katinas, 1983)11 pav. Vėlyvojo pleistoceno nuogulų atodangos Nemuno slėnyje prie Škėvonių netoli Birštono (a) irVerknės žiotyse (b)12 pav. Druskininkų (Pušyno) pjūvio Merkinės tarpledynmečio sporų–žiedadulkių diagrama(Кондратене, 1996)1 – aleuritingas molis, 2 – durpė, 3 – durpingas sapropelitas, 4 – humusingas aleuritas, 5 –moreninis priemolis, 6 – gargždas, 7 – žiedadulkių kiekis mažiau 1%, 8 – samanos, 9 –paparčiai13 pav. Paskutiniojo apledėjimo paleogeografijos kreivė (Satkūnas, 1997)a – ledyno danga paskutiniojo apledėjimo maksimalaus išplitimo metu (ledyno storio izolinijos,slinkimo kryptys) (pagal Ehlers, 1992). b – paleogeografinis transektas išilgai linijos C–P (centras–periferija)14 pav. Ledyno pasitraukimo iš Lietuvos teritorijos stadijų ir fazių ribos (Gaigalas, 2001).G – Grūdos stadijos, Ž – Žiogelių fazės, B – Baltijos stadijos, EL – Rytų Lietuvos fazės, SL – PietųLietuvos fazės, ML – Vidurio Lietuvos fazės, NL – Šiaurės Lietuvos fazės. AF – Aukštaičių fazės ribapagal R. Guobytę (2002)15 pav. Paleogeografinė situacija Pietų Lietuvoje paskutiniojo apledėjimo Baltijos stadijos PietųLietuvos fazės (osciliacijos) metu (Baltrūnas, 2001)1 – aktyvus ledynas, 2 – negyvas ir tirpstantis ledynas su laikinais ežerais, 3 – moreninės aukštumos,pakilumos ir plynaukštės, 4 – fliuvioglacialinės lygumos, 5 – limnoglacialinės lygumos, 6 –limnoglacialiniai vandens baseinai, 7 – vandens srautai ir jų kryptys, laikini ežerai ir užutekiai, 8-10 –stambiai, vidutiniškai ir smulkiai kalvotas reljefas, 11-12 – plokščias ir banguotas reljefas, 13 – vėjopustomos vietos. Skaičiais parodytas žemės paviršiaus ir vandens lygio absoliutus aukštis (m)16 pav. Lietuvos vėlyvojo ledynmečio ir holoceno nuosėdų stratigrafijos bei archeologinių laikotarpiųgretinimo schema. Lietuvos vėlyvojo ledynmečio ir holoceno periodizacija pagal M. Kabailienę(1998), archeologinių laikotarpių - pagal R. Rimantienę (1995)17 pav. Akmens ir žalvario amžiaus keramikos ir titnago radiniai Zapsės 5-ojoje akmens amžiausgyvenvietėje (Juodagalvis, 2001)18 pav. Akmens ir žalvario amžiaus paminklų paplitimas Lietuvoje (Lietuvos archeologijos atlasas, Ipriedas, 1974)19 pav. Lietuvos vietovės, susijusios su milžinų ir velnių ,,veikla”. Geomorfologinio ,,fono”(žemėlapio) autorius – Č. Kudaba (1983).1 - 3 – įvairiai kalvotas ir periglacialinių procesų žymiai (1) ir nežymiai (2, 3) paveiktaspriešpaskutiniojo apledėjimo ir paskutiniojo apledėjimo Grūdos stadijos reljefas, 4 - 7 – įvairauskalvotumo gubrėtas ežeringas paskutiniojo apledėjimo Baltijos stadijos skirtingų fazių reljefas, 8 –išlygintų ir banguotų senojo apledėjimo plynaukščių reljefas, 9, 10 – paskutiniojo apledėjimo skirtingųfazių plynaukščių banguotas ir dugninės morenos lygumų paviršius, 11, 12 – fliuvioglacialinių procesųsukurtas lyguminis reljefas, 13 - 15 – limnoglacialinių procesų sukurtas banguotas ir lyguminis154