gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

Paminėtinas jos eiliuotas padavimų ir pasakų rinkinys ,,Anykščių šilelis” (1930), kur nemažaivietos skirta mūsų aprašytiems gamtos paminklams.,,Aušra šimtažiedė nušvito,Pakilo dangun vieversiai,O Puntukas žengia į laužą.Girdėti minios atdūsiai.Kai liepsnos apsėmė jo kojas,Pakrantė sukliko ūmai –Virpėjo Šventosios krūtinėIr verkė žali ajerai”.,,Puntukas”, 1930,,Ir nuo to laiko senis liūnasVadinas: liūnas – karalienėO ugne vartosi jos kūnas,Sielos kančia – dalia kasdieninė.Taip karalienę baudžia Dievas.Tik kai lakštutės klega – myli,Žiedais patvinsta žalios pievosPalieka ji šio liūno gylį”.,,Karalienės liūnas”, 1930Kaip matome, Anykščių apylinkės yra tapusios savotišku meninės kūrybos įkvėpimošaltiniu, kurio vis didėjantis ,,galingumas” (poveikis) priklauso nuo gamtinio ir kultūriniopaveldo ištyrimo bei populiarinimo, susiejimo su nūdiena ir jos aktualijomis.Šatrijos pečių tvirtybė,,Kartą ėjo milžinas, prisipylęs kišenes žemės, irpavargo. Tada jis atsigulė pailsėti. Kada anas užmigo,pelės pragraužė kišenes. Milžinas atsibudo ir pamatė, kadjo kišenės pragraužtos. Kai išbiro žemės, milžinas labaisupyko ant pelių ir sušuko: ,,Ak jūs nenaudėlės, kaipduosiu su šatra!”Nuo to laiko kalnas ir vadinasi Šatrijoskalnu.,,…toje vietoje, kur dabar yra Šatrijos kalnas, buvo didelėbažnyčia. O tais laikais buvo daug raganų. Raganos kažkosupyko ant tos bažnyčios ir apipylė ją žemėmis. Pasidarėdidelis kalnas (…). Po kiek laiko ta bažnyčia ėmė pūti, irŠatrijos kalnas įlinko. Ant kalno atsirado duobė, kurididėja, nes kožną metą ta bažnyčia pūva”.Užrašė J. Andrusevičius. Šatrijos apylinkių padavimai.Kraštotyra. Vilnius. 1970,,Ant Luokės kalno arė Pašakarnis iš Kirklių kaimo.59