gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

požiūriu tiriant Raigardo slėnį buvo naudotas biolokacinis (radiestezinis) metodas,panaudojant biotenzorių (virgulę) – stačiu kampu sulenktą metalinį strypą. R. Petrošiuidaugumą biogeoanomalijų pavyko aptikti palei šiaurinį ir rytinį slėnio šlaitą. Nustatytosiosgeoaktyviosios zonos žmogų veikia skirtingai. Vienos jų aktyvina, sukelia euforiją, kitosslegia, vargina, trikdo pusiausvyrą. Ypač ryškūs pojūčiai buvo vaikščiojant rytinio šlaitoviršumi ties sufoziniu cirku. Vertinant Raigardo slėnį energinės informacijos atžvilgiu,mokslininkas teigia, kad žmogus čia patiria ištisą aplinkos energinių laukų gamą: organizmassužadinamas įvairiausių dažnių, visokiausio intensyvumo bangų. Tokia aplinka tarsihipnotizuoja, atpalaiduoja nuo kasdieninės rutinos, sužadina vaizduotę. Tur būt, dėl šiospriežasties žmonės nuo seno mėgo šį slėnį – dėl išoriškai palankių gamtinių sąlygų beiintuityviai jaučiamo ypatingo energinės informacijos poveikio. Todėl ši vietovė ir naudojamažmonių rekreacijai, kūrybingumo aktyvinimui. Šio poveikio menininkams rezultatas –kūrybinis įkvėpimas ir sukurtos skulptūros, paveikslai, eilėraščiai, muzika…Raigardo slėnio apgyvendinimas. Kaip matyti iš anksčiau pateiktų duomenų,dabartinis slėnio vaizdas iš esmės susidarė prieš 10 tūkst. metų. Besiformuojant Raigardoslėnyje plačiai paplitusiai Nemuno I viršsalpinei terasai buvo pasiektas giliai esančiogruntinio vandens lygis ir atidengtos gausios šaltinių versmės, kurios sukėlė labai intensyvųsufozijos procesą ir lėmė įspūdingų sufozinių cirkų atsiradimą rytiniame slėnio šlaite, o taippat jų papėdės užpelkėjimą. Didelę Raigardo slėnio dalį dažnai užliejantys pavasariopotvyniai, pastoviai griūvantys rytiniai šlaitai ir liulančios pelkės visais laikais kėlė daugrūpesčių slėnio gyventojams. Iš kitos pusės, sausos ir patogios gyventi smėlingos slėnioterasos, ištisas vandeningų ir žuvingų senvagių labirintas, aukšti, nuo vėjų ir užpuolikųsaugantys šlaitai ir palankus mikroklimatas viliojo senuosius gyventojus kurtis šioje ganapavojingoje vietovėje, intuityviai pasinaudojant jos bioenergoinformaciniais ypatumais.Archeologiniai tyrinėjimai, kuriuos atliko archeologas dr. Tomas Ostrauskas, leidoaptikti vėlyvojo paleolito pėdsakus, tačiau didžioji dalis surinktos akmens amžiaus medžiagosliudija žymesnį apgyvendinimą mezolito–ankstyvojo neolito laikotarpyje (Ostrauskas, 2001).Vėlyvojo neolito ir senojo žalvario amžiaus Raigardo slėnio apgyvendinimas buvotrumpalaikis ir nežymus. Aptikti naujojo žalvario ir ankstyvojo geležies amžių gyvenviečiųpėdsakai. Nustatytos akmens amžiaus gyvenvietės nebuvo tik trumpalaikės žvejų apsistojimovietos. Gausūs specialios paskirties titnago dirbiniai liudija įvairiapusę ūkinę veiklą: odos,kaulo, rago, medžio apdirbimą, laimikio dorojimą (67 pav.). I tūkst. ir II tūkst. pradžios poKr. radinių neaptikta. Matyt, tuo metu ši vietovė nebuvo apgyvendinta. Archeologo LinoKvizikevičiaus (2001) duomenimis šiuo metu tebegyvuojantis Švendubrės kaimas,greičiausiai, įsikūrė XV amžiuje, dar prieš valakų reformą. Nustatytos kalvio ir kitos sodybos,107