gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

pabaigoje surado A. Becenbergeris, aptikęs ką tik išpustytą 50 žingsnių skersmens aikštelę.Buvo rastos pelkių patina padengtos puodų šukės, nemažai gintaro gabalėlių ir keligyvenvietei priklausę akmenys (ten pat, 20 p.). Pagal šukių pobūdį sprendžiama, kad puodaibuvę gana dideli, plačiaangiais smailiais dugnais. Analogiškos kultūros radiniai Nidoje(angliukai) buvo datuoti. Gautos labai artimos dvi datos: (Vs–321) 4630±120 m ir4620±110 m nuo dabarties (ten pat, 20 p.). Daug radinių A. Becenbergeris aptiko ir arčiauJuodkrantės. Tai buvo keli šimtai keramikos šukių su virvelių įspaudais, gintaro sagutė,titnaginių strėlių antgaliai, gremžtukai ir nuoskalos, maži akmeniniai kirveliai ir kt. (ten pat,30 p.). Tačiau labiausiai pasaulyje išgarsėjo akmens amžiaus gintaro dirbiniai iš taipvadinamo Gintaro lobio Juodkrantėje. Natūraliame perklostyto gintaro telkinyje tarp paprastųgintaro gabalų aptikti senoviniai papuošalai, kurie ir sudaro tą ,,lobį”. R. Rimantienė mano,kad šio lobio gintarai su išdūlėjusiu paviršiumi prieš patekdami į vandenį ilgai gulėjo smėlyje(Rimantienė, 1999). Vėliau per įvairias pratakas tarp jūros ir marių vandens srovės atplovėjuos iš akmens amžiaus gyvenviečių. Gali būti, kad dalis gerai išlikusių dirbinių buvo tyčiaįmesti į vandenį aukojimui (Rimantienė, 1999).Mažosios Lietuvos enciklopedijoje minima, kad iš Kuršių marių dugno 1860–1880metais buvo iškasta apie 500 gintaro dirbinių (gintaro lobis), saugotų Karaliaučiausmuziejuose (Mažosios Lietuvos enciklopedija. I t. 2000). 1889–1891 metais kasant gintarąKuršių marių pakrantėje ties Juodkrante aptikta šio laikotarpio gintarinių dirbinių. Tai plačiaižinoma, deja, šiandien jau nepilna R. Klebso kolekcija, kuri spaudoje dažnai pavadinamaJuodkrantės gintaro lobiu. Ją sudarė 434 dirbiniai (karoliai, sagutės, skridiniai, kabučiai ir kt.)ir daug gintaro žaliavos. Tarp jų – labai vertingos ir retos žmonių bei gyvulių figūrėlės. Dalisšios kolekcijos saugoma Getingeno universiteto Geologijos ir paleontologijos muziejuje.Deja, Palangos ir Nidos gintaro muziejuose matome tik šių dirbinių muliažus, padarytusdailininkės Bronės Kunkulienės pagal R. Klebso piešinius. Viena tokio tipo figūrėlė buvorasta prie Nidos. R. Klebso surinktoje ir jo knygoje 1882 metais aprašytoje kolekcijoje (155dirbiniai nupiešti) buvo vidurinio neolito pabaigos bei vėlyvojo neolito lęšinės sagutės,laivelio pavidalo sagės, vamzdelio pavidalo karoliai, trapeciniai kabučiai, įvairūs skridiniai,grandys, kabučiai, visai neapdirbti gintaro gabalėliai su pragręžtomis skylutėmis, tarnavęamuletais, o taip pat lobį labiausiai išgarsinę figūriniai dirbiniai. Tarp patarųjų – keturiosžmonių figūrėlės, viena žmogaus galva ir vieno žvėrelio figūrėlė. Didžiausioji iš jų padaryta iššviesaus neskaidraus ir gerai nugludinto gintaro su luobele, turinti 14,3 cm ilgio, 5,7 cmpločio ir 1,67 cm storio, o sverianti 80,30 g (Rimantienė, 1999; Gaigalas, 2000) (40 a pav.).R. Rimantienė įsitikinusi, kad ,,šios figūrėlės irgi reiškė abstrakčias idėjas. Taigelbstinčių ar saugančių dvasių atvaizdai. Žmogaus pavidalo dvasias bei dievus pradėta72