gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

Naudingojo klodo storis – 0,9–3,0 metrai. Virš jo slūgso 0,3–3,9 metrų storio dumblo, aleuritoir smulkučio dumblingo smėlio danga. Marių gylis nuo 0,7 iki 4,5 metrų, vidutiniškai –2,2 metrai. Reikšmingus gintaro išteklius sudaro tik smulkučio aleuritingo ir dumblingogintaringo smėlio sluoksnis, kuriame gintaro yra daugiau 50 g/m 3 . Gintaro koncentracijatelkinyje svyruoja nuo 44 iki 122 g/m 3 , vidurkinė – 81 g/ m 3 , o viename telkinio gręžinyje jipasiekia net 626 g/m 3 . Apskritai, gintaro ištekliai pagal C kategoriją 82 ha plote siekia apie112 tonų. Manoma, kad išteklių prieaugis galimas pietų, pietryčių ir rytų link. Telkinioeksploatacija galima žemsiurbėmis, nors tai gali atsiliepti hidrobiocenozėms, žuvų ištekliams,nerštavietėms ir mitybai. Šiose vietose aptikta apie 20 žuvų rūšių. Jeigu kada ir būtųeksploatuojamas šis gintaro telkinys, reikėtų įvertinti galimą eksploatacijos įtaką mariųekosistemos funkcionavimui, paruošti gamtosauginiu požiūriu saugias eksploatavimotechnologijas.Nesigilinant daugiau į šio telkinio geologinę sandarą ir sudėtį, atkreipsime dėmesį įpaieškų metu išgręžtą gręžinį Gintaro įlankos viduryje, kur po vandeniu 2 metrų gylyje buvoįsigręžta į marių nuosėdas. Aprašytas toks pjūvis:2–2,6 m – juodai melsvas ir žalsvai juodas, humusingas, klampus dumblas;2,6–8,3 m – melsvai pilkas, smulkus ir smulkutis smėlis su aleuritingo dumblotarpsluoksniais. Nuo 5,0 iki 5,7 metrų sutikti 5–40 mm skersmens gintarogabalai, kurio yra 149,6 g/m 3 . Vyrauja 20–40 mm skersmens gintarogabalai, o didesni kaip 40 mm yra reti.8,3–15,7 m – melsvai ir žalsvai pilkas, molingas, humusingas aleuritas, su medienos iraugalų liekanomis. Iki 12 metrų gylio sutinkamas iki 40 mm skersmensgintaras, o vyrauja 20–40 mm gabalai. Bendra gintaro išeiga – 8,6 g/ m 3 .Gręžinyje, išgręžtame apie 200 metrų į rytus nuo pirmojo, jau mariose, didesnisgintaro kiekis aptiktas panašiame gylyje: 2,3–2,9 metrų gylyje, tuoj po vandeniu – 21,3 g/m 3 ,o 4,5–5,8 metrų gylyje – jau 72 g/ m 3 .Akmens amžiaus paminklai. Geologo Vytauto Rimšos nubraižytame geologiniamepjūvyje gerai matyti gintaringo sluoksnio slūgsojimas tiek telkinyje, tiek ir Gintaro įlankoje(39 pav.). Jame matyti, kad gintaringasis sluoksnis yra 4,5–5,8 metrų gylyje ir norint iki joprisikasti sausumoje, reikėjo, kad marių (ir jūros) vandens lygis būtų pažemėjęs bent 2–3metrus. Toks laikotarpis, kaip minėjome, buvo. Apskritai, seniausieji archeologiniai gintaroradiniai Europoje, nors ir labai negausūs, siejami su paleolito (Vokietijoje, Austrijoje,Čekijoje) ir mezolito (Danijoje, Vokietijoje) laikotarpiais.Kuršių nerijoje žinomos tik dvi ankstyvojo neolito Narvos kultūros gyvenvietės: prieNidos ir ties Klampsmėliu piečiau Juodkrantės (Rimantienė, 1999). Pastarąją XIX a.71