gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

augalų, užgyvenusių sausžemius ir mares, visiškai nėra pirmutinė arba pirmykštė, bet jogprieš ją buvo kitos, o prieš tas dar vėl kitos, visiškai į jas nepanašios. Tai-gi gyvi sutvėrimai,lygiai, kaip ir negyva medega, turi teip-gi savo istoriją” (Geikie, 1901) (79 pav.).Galiu užtikrinti, kad ir dabartiniuose geologijos vadovėliuose rašoma taip pat, tik šiektiek modernesniais terminais, pasiremiant nauja medžiaga. Tuo požiūriu smagiai nuteikė kątik mūsų spaudoje pasirodęs jaunimui skirtos ir Londone atspausdintos Lindos Gamlin knygos,,Evoliucija” (iš serijos ,,Žvilgsnis į pasaulį”) vertimas į lietuvių kalbą (Gamlin, 2001). Labaivaizdingai iliustruotoje knygoje taikliai ir ironiškai nuvainikuojamas krikščionių skatintomokymo iki pat XVIII a. pabaigos teiginys, kad visos Žemės nuosėdinės uolienos nugulė per40 tvano dienų ir kad tuo pačiu metu susiformavo visos fosilijos. Įrodymui autorė pasitelkiaŽano Baptisto de Lamarko (1744-1829), Čarlzo Darvino (1809-1882), kitų mokslininkųdarbus, Žemės sluoksnių struktūros ir amžiaus nustatymo pavyzdžius, dinozaurų tyrimopatirtį, dabartinių žinduolių panašią kaulų struktūrą, gyvūnų ir augalų pasiskirstymą planetoje,organizmų kintamumą ir paveldimumą, genų teoriją ir DNR (deoksiribonukleorūgšties)struktūros tyrimus.Būčiau neobjektyvus, jeigu gyvybės evoliucijos gynėjų tarpe akcentuočiau monolitinęvienybę. Laimei, tokios vienybės nėra. Ir tai liudija jau cituoto gyvybės evoliucijos tyrinėtojo,ekosistemų evoliucijos teorijos kūrėjo E. Lekevičiaus (2001) nusivylimas ,,ortodoksiniu”evoliucijos mokymu: ,,Ir vėl tas pats siaurai genetinis (nuo ,,genezė”) požiūris į evoliuciją!Kladogramos rodo, kas iš ko kilo, kokia organizmų giminystė, bet neinformuoja apie nemažiau svarbų, funkcinį, aspektą, būtent, kaip tuo pačiu metu koegzistavę organizmaisąveikavo tarpusavyje, kokia buvo to meto ekosistema ir medžiagų ciklas, kokią vietą jameužėmė viena ar kita organizmų grupė. Filogenetiniai medžiai ir kladogramos negalipatenkinti reiklaus ir mąstančio biologo todėl, kad jos išplėšia organizmus iš jų natūraliosterpės, iš gyvybiškai svarbių sąsajų tinklo ir perkelia juos į konceptualų vakuumą, kuriame jieatrodo ne daugiau gyvi, nei tas uodas, kuris 40 mln. metų pratūnojo gintaro gabale.”Na, o mūsų aptariamos knygelės teiginys, kad visi sluoksniai susiformavo vienu metuyra šokiruojantis ir stebina savo keista argumentacija: ,,Šia tema Biblija mus moko trečiolabai svarbaus dalyko. Pradžios knygos 6–8 skyriuose skaitome, kad visa žmonija ir net Žemėvienu metu buvo užlieta Potvynio. Tai buvo nepaprastas potvynis. Perskaityk visą aprašymąir pamatysi, kad, pavyzdžiui, Žemės pluta suskilo taip, jog visas Žemės paviršius buvosuplaktas kaip košė. Jei tiki Dievu bei Jo žodžiu ir suvoki, kokiu mastu Jis kartą sugriovėŽemę, turėtum paklausti bet kurio geologo, kokios būtų panašaus į aprašytąjį Biblijojepotvynio pasekmes” (Ouweneel, 1995).128