gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

angų, graibyti iš jūros dugno, o pakrantėje ir net krašto gilumoje kai kuriose vietovėse kastijį iš žemės (Tiškus, 1982). Būtent tai mini 1264 metų sutartis tarp Ordino magistro irSambijos vyskupo. Netrukus Ordinas pasiglemžė visą gintaro gavybą sau, organizavęscentralizuotą jo kontrolę. Ši kontrolė lėmė ,,gintaro teismo” ir jam priklausiusių kartuviųatsiradimą ant Kartuvių kalno prie Kirpėnų. 1623 metų instrukcijoje Klaipėdos pajūrioprižiūrėtojui labai detaliai reglamentuojama gintaro gavyba, ypač Kuršių nerijoje. Tarpdaugybės paragrafų yra ir toks: ,,Surinktą gintarą pajūrio prižiūrėtojas turi tučtuojau (išrinkėjų) išreikalauti ir pas save pasiimti, jokiu būdu neleidžiant, kad valstiečiai jį namoparsineštų ir pas save per naktį laikytų”.F. Tiškus savo studijoje mini J. F. Goldbeko 1789 metais aprašytą gintaro gavybąKuršių nerijoje tarp Smiltynės ir Juodkrantės, konstatuodamas jau iš anksčiau žinomąnašiausią ,,vietovę prie juodųjų krūmų” ir ,,…įlankos, kur gintaras jūros pakrantėje dažnairenkamas…”. Praeito šimtmečio pradžioje gyventojai prievarta nebevaryti rinkti gintaro.Pradėta samdyti šiam sunkiam darbui darbininkus, patiems pajūrio gyventojams nuomotipajūrio ruožus gintaro gavybai. ,,Pramoninė” gintaro kasyba Lietuvos pajūryje pradėta 1854metais, kai gilinant laivybinį farvaterį Kuršių mariose ties Juodkrante buvo aptiktos didelės josankaupos (Katinas, 1983). 1862 metais, kai Klaipėdos pirklys Štantynas (V. Stantien) irviešbučio savininkas Bekeris (M. Becker) įsteigė firmą, kuri kasė gintarą marių pakrantėje, ovėliau ir marių dugne gariniais bageriais, pradėtas statyti Gintaro uostas (Gintaro įlanka),esantis Juodkrantės šiauriniame pakraštyje (Mažosios Lietuvos enciklopedija. 2000)(40 b pav.). Jeigu 1864 metais buvo iškasta tik 17 tonų gintaro, tai vėliau per metus būdavoiškasama vidutiniškai apie 75 tonos, o 1868 metais – net 94 tonos (Baranauskas, 1979). Išviso per tris dešimtmečius buvo iškasta apie 2500 tonų gintaro. Deja, amžiaus pabaigojegintaro gavyba buvo nutraukta, pirmenybę atidavus jo gavybai Palvininkuose. 1890 metaisgintaro kasimas Juodkrantėje buvo nutrauktas. Nesėkmingai buvo bandyta atnaujinti gintarogavybą 1921 ir 1928–1929 metais. Tad Lietuvoje iki šiol nėra tikros pramoninės gintarokasybos ir pasitenkinama renkamu gintaru. Tuo labiau, kad tikrai didelė jo gavyba yrakaimyninėje Karaliaučiaus srityje, Palvininkuose.Apie tai, kad gintaras nuo seno buvo papuošalų, meniškų dirbinių žaliava jau rašėme.Bene stambiausias meno kurinys iš gintaro – tai 1709 metais Dancigo architekto A. Šliuterioir meistro G. Tuso sukurtas garsusis ,,Gintaro kambarys”, kurį iš Puškino (Carskoje Selo,Rusija) karo metais pagrobė hitlerininkai. Šiandien, deja, šio lobio vieta viešai dar nežinoma.Gintaras taip pat buvo naudojamas optikoje, gintaro lako, ypač reikalingo muzikosinstrumentams, gamyboje. Mūsų laikais vertinamas geros kokybės izoliacinis lakas, kurisnaudojamas aviacijos ir raketų technikoje, o gintaro rūgštis naudojama medicinoje.76