gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

medžioklės būdą. Prie tokių stovyklaviečių priklauso Dusios 17-oji radimvietė. O štai Dusios10-oji (Rinkoto) šiaurinėje ežero pakrantėje rodo apie didesnį sėslumą sausoje ir smėlėtojeįsaulyje esančioje terasoje. Daugelis akmens amžiaus stovyklų ir gyvenviečių, ypačpietiniame ir rytiniame krante, buvo įsikūrusios ant aukštų smėlingų terasų, kuriose, deja,nebuvo palankių kultūrinio sluoksnio išlikimo sąlygų. Daugiausiai paleolito ir mezolitotitnaginių radinių aptikta ketvirtojoje ir trečiojoje terasose. Pati žemiausia vieta, kuriojesurasti neabejotinai mezolito stovyklavietės pėdsakai, yra ant antros ežero terasos, esančiosapie 4 metrai virš ežero lygio (111,0 m virš jūros lygio) Dusios ežero šiaurės rytinėje dalyje.1989 metais buvo nustatyta perspektyviausia archeologinių tyrinėjimų vieta – Dusios ežero 8-oji gyvenvietė šiaurės vakarinėje pakrantėje, kur kasinėjimai tęsėsi nuo 1990 iki 1995 metų.Ištirtas plotas siekė 501 m². Buvo aptiktas kultūrinis sluoksnis, surasta pastatų pėdsakų, taippat keramikos, titnaginių, akmeninių, raginių ir kaulinių dirbinių. Ties šia vieta stabtelėsimeilgėliau, kadangi joje aptikti radiniai jau sietini su baltų genčių gyvenimu.Tad vėl pasiremsime minėta V. Juodagalvio išsamia studija (Juodagalvis, 2001).Dusios ežero 8-oji gyvenvietė buvo įsikūrusi apie 70–80 metrų nuo kranto, ant pirmosiosežero terasos, iškilusios apie 1,5 m virš ežero (108,6 m virš jūros lygio), nedidelėspakilumėlės šlaite ir papėdėje (52 pav.). Kultūrinį sluoksnį talpino iki 40 cm storio tamsiaipilkas ir juosvas smulkus smėlis su medžio angliukais, slūgsantis ant balto smulkaus smėlio,žvirgždo bei priemolio. Kultūriniame sluoksnyje ir po juo aptiktos 2 ovalios ir 2 apskritosduobės, 2 židiniai, stulpinės konstrukcijos pastato pėdsakai, stulpavietės. Manoma, kadpastatas, greičiausiai, buvo keturkampio formos, dvigubomis sienomis, 5,6 m ilgio ir 3 mpločio. Pastato viduje neaptikta židinio pėdsakų. Ši statybos technologija buvo labai būdingaPamarių kultūros paplitimo ir įtakos zonai. Gyvenvietės židiniai buvo atviri, apskritos arovalios formos pusapskritimio pjūvio duobutėse, 60–100 cm skersmens, be akmeniniųkonstrukcijų. Tokia židinių įranga buvo būdinga ir kitoms šio laikotarpio gyvenvietėmsLietuvoje.Kultūriniame sluoksnyje ir ariamoje dirvoje per 1994–1995 metus surinkta pertūkstantį titnaginių radinių: nuoskalų (65,4%), skelčių ir skelčių nuolaužų (8,4%), skaldytinių(2,1%), retušuotų titnagų (24,1%). Skeltėms ir įrankiams gaminti naudotas gelsvo ir žalsvo,rečiau juodo atspalvio geros kokybės titnagas. Kartais nevengta ir prastos kokybės žaliavos.Aptikta kūginių vienagalių ir netaisyklingų skaldytinių, dažniausiai įžambiomis skėlimoaikštelėmis. Strėlių antgaliai – lancetiniai, trapeciniai, trikampiai įgaubtu pagrindu arba suįkote, lapelio formos ir mažai retušuoti. Rasta daug gremžtukų, grandyklių, rėžtukų, taip patylų, grąžtelių, kaltelių ir kt. Peilių gaminimui buvo parenkamos taisyklingesnės gero titnagoskeltės. Jie labai įvairūs: tiesiais ir išriestais ašmenimis, tiesiomis, išgaubtomis, įžambiomis ir91