gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

mūsų protėvius – ne kaip į pasigailėjimo vertus laukinius, o kaip į bevardžius didvyrius,padėjusius pamatus didingam šių dienų kultūros rūmui”.(Gendrolis, 1994).Kaip matome, visa šiame knygos skyriuje pateikta medžiaga tarsi liudytų apiedabartinio Lietuvos kraštovaizdžio susiformavimą jau gyvenusio žmogaus akivaizdoje. Ir ,matyt, ilgai bei sėsliai gyvenusio, kad net genčių ir tarmių savitumai tarsi ,,prilipo” priegeologinio pamato, tuo pačiu ir prie kraštovaizdžio atskirų kompleksų (plotų). Išlikępadavimai ir mitinių vaizdinių nuotrupos, nors ir gerokai pakitę, mena labai tolimus laikus iržmones stulbinusius gamtos reiškinius, taip pat pastangas paaiškinti jų priežastis irsusitaikstyti su jų neišvengiamumu. Mes tarsi iš didelio atstumo žvilgtelėjome į savo kraštogelmes, poledynmečio paleogeografiją, žmogaus prisitaikymą prie nevisada svetingos irbauginančios aplinkos, kurią vienaip ar kitaip reikėjo sudvasinti. Tam, žinoma, reikėjokūrybinių sugebėjimų, kurių žmogui nebuvo pagailėta.III. KADA GAMTA TAMPA DVASINE VERTYBE,,Akmenys gyvena! Mūsų kartai buvo lemta taisuvokti. Akmenys gyvena ir mažai kuo tesiskiria nuomūsų. Tik jų kitas laikas, kitas greitis. Ar jie lėtesni užmus, ar greitesni, sunku spręsti.Tačiau akmenys ne ką kietesni ar tvirtesni negumes. Yra vėjų, kurie pučia per juos kiaurai, spindulių,kurie juos persmelkia, jėgų, kurios minko juos tarytumtešlą. Akmenyse įkalintos svajonės, uždarytos lyg žuvys,sušalusios lede, bet gyvos. Jos tyliai laukia savoišlaisvinimo.”Arturas Lundkvistas. Iš rinkinio ,,Kalbantismedis”, 1960. Iš švedų k. vertė Z. Mažeikaitė, 1987.Šiame knygos skyriuje tarsi ,,nusileisime” iš paukščio skrydžio ir stabtelėsime prieatskirų mūsų krašto vietovių. Tikslas vienas – atskleisti senosios gamtos raidą tose vietovėseir išryškinti jos įtaka senųjų gyventojų įsikūrimui, jų ūkinei veiklai, dvasinei kultūrai, o taippat per amžius sukaupto ir šiandien intensyviai naudojamo kultūrinio anstato visumai.Trumpam nukeliausime į Anykščių apylinkes Aukštaitijoje ir žvilgterėsime į Šventosiosvandenimis perskrostą tolimos geologinės praeities pjūvį, kaip unikalių žinių šaltinį ir49