gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

ūšių evoliucija, atvedanti prie atsparių gyvybės formų biosferoje atsiradimo, eina atomųbiogeninės migracijos didėjimo kryptimi, 3 – geologinės istorijos bėgyje, pradedantkriptozojumi, planetos apgyvendinimas būdavo maksimaliai realizuojamas.V. Vernadskis teigia, kad gyvybės medis nėra vienakamienis, kaip įrodinėjoČ. Darvinas, o greičiausiai visos rūšys atsirado bent iš penkių kamienų, kurie vystėsi vienumetu. Pavyzdžiui, nerandamos tarpinės grandys tarp pagrindinių augmenijos ir gyvūnijos tipųnei dabar, nei geologinėje praeityje. Cituojamas Č. Darvinas, kuris 1872 metais mini Kūrėją,pradžiai įkvėpusį gyvybę į vieną ar kelias formas.Yra trys esminiai biologiniai reiškiniai: 1 – kova už būvį, 2 – solidarumas, 3 –gyvybės grandys (mityba vienų kitais ir pan.).Gyvoji medžiaga, visų pirma, yra planetinis reiškinys ir negali būti atplėšta nuobiosferos, kurios geologinė funkcija ji yra. Greta visų evoliucijos faktorių labai svarbūs irreikšmingi yra tokie energijos šaltiniai kaip Saulė bei skvarbusis kosminis spinduliavimas,kurie taip pat kito evoliucijos proceso metu. Tai turėjo įtakos gyvybės tipų atsiradimui.V. Vernadskis yra bandęs formalizuoti (matematizuoti) augimo ir dauginimosi biogeocheminęenergiją. Tuo klausimu jis dirbęs dar Paryžiuje (1924–1925), skaitė pranešimus (1926–1927),tačiau rimčiau spaudoje nieko nepaskelbė – trūko laiko ir duomenų. Daug problemų kėlėgyvosios medžiagos svorio nustatymas, dauginimosi greitis ir pan. Gyvybė dauginasigeometrine progresija ir gali labai greitai įsivyrauti. Pavyzdžiui, vandens ,,žydėjimas” jūrose.Tačiau lemiamą reikšmę turi realios sąlygos, turimas plotas, planetos dydis, kovos už būvįpobūdis. Štai kad ir miško bei stepės kova ir lėta ribos migracija, paspartėjanti apledėjimųmetu. Žmogaus įsikišimas, kultūrinė žemdirbystė ir gyvulininkystė taip pat reikšmingasfaktorius. Svarbu tai, kad gamtoje egzistuoja biocenozės (bendrijos) su savo dėsningumais,turinčios labai ilgą amžių (tūkstančius ir milijonus metų), palygintinos su socialiniais dariniais(šiandien tai vadintume, turbūt, ekosistemomis – V. B.). Organizmų maksimalų dydį lemiaŽemės trauka. Dažnos ,,gyvybės bangos” ir savotiški dauginimosi ,,sprogimai”.V. Vernadskis: ,,Skėrių debesys – tai lyg uoliena judėjime”. Deja, priežastys neaiškios.Paminėtina ir šio mokslininko pastaba apie mūsų žemietį J. Lukoševičių: ,,Idėja apie gyvybėsryšį su atomais, o ne su molekulėmis, t. y. su pasaulio mikroskopiniu pjūviu iš esmės, buvo,kiek žinau, pirmą kartą išsakyta J. Lukoševičiaus 1909 metais Tverėje paskaitos metu”(Лукашевич, 1909).Skaitytojas, turbūt, pastebėjo autoriaus pastangas akcentuoti karts nuo kartoV. Vernadskio minimus ar cituojamus mūsų žemiečius mokslininkus. Ypač J. Lukoševičių,kurio fundamentiniai darbai, parašyti Šliselburgo kalėjime, iki galo dar neįvertinti. Jis tikraiyra prisidėjęs prie mokymo apie biosferą sukūrimo. Bet tai jau būtų kito pokalbio tema.119