Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

154
Doc. dr. Vytautas LESČIUS
rengtų civiliniais drabužiais) plėšikavimus, nepalankiai jų atžvilgiu nusiteikusių
vietinių gyventojų, inteligentų terorizavimą, žudynes, lietuvių sargybų užpuldinėjimus
pasienyje ir pan.
Tuometinė lenkų valdžia, visokiais būdais didindama įtampą neutralioje
zonoje, siekė išprovokuoti lietuvių kariuomenės atsakomuosius veiksmus ir,
Tautų sąjungai apkaltinusi ją tariamu paliaubų susitarimo nesilaikymu, pasiųsti
į Lietuvos gilumą Vilniaus krašte sutelktas stambias ginkluotąsias pajėgas. Tai
suvokdama Lietuvos karinė vadovybė nesileido provokuojama ir elgėsi labai
apdairiai. Kariuomenės dalims griežčiausiai buvo draudžiama įžengti į neutralios
zonos teritoriją. Tik vėliau, lenkų provokacijoms neutralioje zonoje įgavus
platų mastą ir iškilus grėsmei prarasti kai kurias vietoves (širvintas, Giedraičius,
Kapčiamiestį ir kt.), Lietuvos karinė vadovybė išimtiniais atvejais, laikydamiesi
didžiausios paslapties, sutiko, kad tam tikri pasienyje buvusių karinių dalių patikimi
kariai–savanoriai, pasivadinę neutralios zonos gyventojais partizanais ir
persirengę civiliais rūbais, padėtų vietinei milicijai bei šauliams atremti dažnus
lenkų puldinėjimus. Tokie faktai buvo žinomi tik keliems aukščiausiems valstybės
veikėjams bei kariuomenės vadovybei ir į tuometinę spaudą negalėjo patekti,
tad ilgą laiką tai buvo paslaptis. Ir tik po Antrojo pasaulinio karo išeivijoje atsidūrę
kai kurie tų praeities įvykių dalyviai ar liudininkai, nors daug ką pamiršę ir,
negalėdami pasinaudoti mūsų archyvuose esančia gausia šios pakraipos medžiaga,
karinėje spaudoje paskelbė kai kurias kovų dėl neutralios zonos nuotrupas. Jų
galima rasti JAV ėjusiame mėnesiniame žurnale „Karys“.
Tiesa, išeivijoje pasirodė ir tokių publikacijų apie įvykius neutralioje zonoje,
kurie nebuvo įslaptinti ir Lietuvos visuomenei daugiau ar mažiau buvo žinomi,
bet ikitolinėje spaudoje atgarsio nesusilaukė. Vienas iš tokių gana reikšmingų
įvykių neutralioje zonoje buvo lenkų išprovokuotos ir Tautų sąjungos karinės
kontrolės komisijos „palaimintos“ kautynės su mūsų kariuomenės daliniais dėl
Valkininkų–Rūdiškių geležinkelio ruožo 1923 m. vasario 15–23 d., pasibaigusios
lietuvių nesėkme. Pasirėmęs neutralios zonos Molių kaimo gyventojo J. Valicko,
vėliau atsidūrusio JAV, parašytais prisiminimais, straipsnį apie jas paskelbė žinomas
karo istorikas K. Ališauskas 1 . Po keleto metų šią medžiagą gerokai sutrumpinęs
savo knygoje paskelbė ir kitas karo dalykų Lietuvoje žinovas dr. A. Rukša 2 .
nepaisant jų pastangų ir gerų norų atskleisti skaitytojui skaudžių praeities įvykių
vaizdą, o tai padaryti buvo neįmanoma neturint galimybių disponuoti reikiama
1 k. ališauskas, kautynės prie valkininkų ir rūdiškių geležinkelio ruožo 1923 m. vasario 15–23 d.,
Karys,.niujorkas, 1972, nr. 9, p. 297–299; nr. 10, p. 325–327.
2 dr. a. rukša, Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės, t. 3, Cleveland, 1982, p. 404–411.