Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽIES AMŽIUJE (V–I A. PR. KR.) BRUOŽAI
(Dapšiai, Mažeikių r.; Daubariai, Mažeikių r.; Imbarė, Kretingos r.; Kurmaičiai,
Kretingos r.). Jų apatiniuose kultūrinio sluoksnio horizontuose rasta tik
labai plačios chronologijos dirbinių: lipdytos lygios, brūkšniuotos ir neryškiai
grublėtos keramikos, titnaginių grandukų, grąžtelių, kirvelių, akmeninių kaplių,
trintuvų, molinių svarelių. Neturint gamtamokslinių datų, šie piliakalniai datuojami
I tūkst. pr. Kr. antrąja puse63 .
sauginių piliakalnyje (šiaulių r.), kurio data I tūkstm. pr. Kr. pabaiga, piliakalnio
aikštelės pakraščius juose medinė tvora iš kas 1,5–2,5 m į žemę įkastų
pušinių 15–20 cm storio rąstų, kurie laikė tarp jų sudėtus horizontalius rąstus.
Rąstai, saugant juos nuo padegimo, iš dalies ir nuo vėjo, buvo apdrėbti moliu.
už pirmos tvoros daugmaž per metrą atstumu ėjo antra tvora. Piliakalnio aikštelėje
stovėjo nedideli pastatai (12 pav.). Anot piliakalnį tyrinėjusio V. Daugudžio,
gamtos natūraliai labiau apsaugotose piliakalnio vietose būta ir viengubų medinių
sienų. Medinės sienos
papildomai buvo sustiprinamos
akmenimis. Kartais
būdavo statomos ir dvigubos
sienos. Tarpus tarp
dvigubų sienų, tyrinėtojo
nuomone, veikiausiai dengė
stogas. Kartais tarpas tarp
dvigubų sienų buvo visiškai
užpildomas akmenimis, taip
gaunant itin tvirtą gynybinį
statinį64 12 pav. Įtvirtinimų Sauginių piliakalnyje (Šiaulių r.)
rekonstrukcija.
.
Vakarų Latvijoje ankstyviausias Paplakos, Liepojos r., piliakalnis datuotas
I tūkstm. pr. Kr. viduriu ir antrąja puse. Prie šių piliakalnių greičiausiai tenka
priskirti ir daugiau pajūrio ruože žinomus negausius iš akmenų krautus įtvirtinimus,
įrengtus beveik lygiose vietose (Auksūdis, Kretingos r., Jakai, Klaipėdos r.).
Čia iš akmenų krautuose pylimuose buvo įrengtos stulpinės konstrukcijos medines
gynybines sienos. Ankstyva šių akmeninių įtvirtinimų chronologija rodo
tai, kad kai kada šių įtvirtinimų liekanos aptinkamos pačiuose ankstyviausiuose
pylimų sluoksniuose (Įpiltis, Mosėdis Skuodo r.), o jiems artimiausios analogijos
žinomos iš Skandinavijos bei šiaures rytinio Pabaltijo, kur iš akmenų krauti
63 grigalavičienė e. narkūnų didžiojo piliakalnio tyrinėjimų rezultatai (apatinis kultūrinis sluoksnis)
// lietuvos archeologija. t. 5. vilnius, 1986, p. 41–42, pav. 67.
64 lietuvos piliakalniai. atlasas (sud. Z. Baubonis ir g. Zabiela). t. i. vilnius, 2005, p. 15.
2