Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

256
Modestas KUODYS
būdu, kurio negali pateisinti ir neleidžia veikiantieji įstatymai“ 183 . nors vidaus
reikalų ministras Kazys oleka įrodinėjo, jog kai kurie interpeliacijoje pateikti
faktai buvo perdėti, tačiau visiškai jų nepaneigė 184 . Tai, jog krikščionys demokratai
visokeriopai, dažnai net neteisėtais būdais stengėsi išsilaikyti valdžioje,
gausiai skelbta ir to meto socialdemokratų bei valstiečių liaudininkų spaudoje 185 .
Pateikti faktai, jų vertinimai labai įvairūs – kartais rimtesni, kartais stipriai tendencingi,
tačiau šiaip ar taip juose būta nemažai tiesos tuo atžvilgiu, jog valdančioji
dauguma išties gana plačiai naudojosi valdžia, nepaprastosios padėties
teikiamomis priemonėmis ir Bažnyčios parama rinkimų kovoje su potencialiais
konkurentais. Kad daugumą turintys dešinieji nebuvo linkę labai paisyti socialdemokratų
skundų, parodė balsavimas, kurio metu vien Krikščionių demokratų
bloko balsais interpeliacija buvo atmesta.
savo valdžią krikščionys demokratai saugojo priešindamiesi ir atmesdami įvairias
opozicijos iniciatyvas, orientuotas į demokratinių laisvių ir teisių raiškos didinimą,
visuomenės kontrolės priemonių atsisakymą. Pavyzdžiui, 1923 m. birželio viduryje
LsDP bandė į seimo dienotvarkę įtraukti amnestijos įstatymo projektą, turėjusį padėti
atgauti laisvę daliai politinių kalinių ir koncentracijos stovyklos internuotųjų 186 . Iniciatorių
vardu kalbėjęs Markauskas pažėrė daug kritikos dėl karo padėties metu vykdomų
prevencinių areštų, komendantų savivalės, karo teismų ir jų sprendžiamų politinių
bylų. Tačiau balsuojant karšta opozicijos atstovo kalba nepadėjo – krikdemų blokas
pavyzdingai laikėsi partinės drausmės ir 37 balsais atmetė projektą.
Kita valdančiosios daugumos veiklos kryptis išsaugant savo dominavimą
reiškėsi mėginimais plėsti ir „tobulinti“ viešąją visuomenės raišką ribojančią įstatyminę
bazę. Tai buvo ypač svarbu ketinant ilgainiui atšaukti karo padėtį, įgijusią
blogą reputaciją visuomenės akyse ir opozicijos nuolatos aršiai kritikuojamą.
Todėl galvota apie galimas alternatyvias efektyvias antivalstybinių jėgų, taip pat
ir nepageidaujamos legaliosios opozicijos veiklos kontrolės priemones.
Iš pradžių, kol dar dienotvarkėje neatsirado karo padėties atšaukimo įstatymas,
imtasi pakoreguoti esamą nepaprastosios padėties režimą, papildant jį reglamentuojančius
YVAĮ. 1924 m. vasario pabaigoje valdančioji dauguma pateikė
dvyliktojo įstatų paragrafo papildymą, kuris numatė platesnes karo komendantų
teises prižiūrint spaudą. opozicija tai sutiko labai neigiamai. Valstiečių liaudinin-
183
ten pat.
184
ten pat.
185
k. valstietis [k. grinius?] rinkimų agitacijos laisvė // Lietuvos žinios, 1923 04 18, p.1; rinkimų
laisvės varžymo dokumentai // Lietuvos žinios, 1923 04 18, p. 3.
186
Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1923 06 16, 5 pos., p. 5.