Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUNIGAIKŠTYSTĖJE XVI A. PABAIGOJE – XVII A. VIDURYJE
buvo tapusi karine būstine, iš kurios etmonai (J. K. chodkevičius, Kristupas I ir
Kristupas II Radvila) vadovavo LDK kariuomenės veiksmams Livonijoje. šia
prasme pilis buvo korespondencinės informacijos, kurią labai intensyvino karo
veiksnys, centru. 2. Pilis atliko tarpinės karinės bazės, kurioje vykdavo kariniai
surašymai, apsistodavo LDK kariuomenės daliniai funkciją. 3. Pilyje saugoti
karo belaisviai (švedai, vokiečiai, latviai, estai). 4. Pilis buvo provianto telkimo
ir paskirstymo regione centras. Provianto, skirto pilies visuomenei išlaikyti,
šaltiniai buvo trys: pajamos ir derlius iš piliai priklausančių palivarkų; rezervai,
atsiunčiami iš kitų Radvilų valdų; provianto pirkimas už BK dvarų lėšas Rygoje.
Karo metu pilis buvo ir kaip LDK kariuomenės provianthauzas, už LDK iždo
lėšas aprūpinantis stovyklų gurguoles. 5. Pilis saugojo vietinę visuomenę nuo
potencialių karinių pavojų (švedų; valdovo bajorų – žemionių; įvairių plėšikaujančių
gaujų), ji tam ir buvo pastatyta, kad užtikrintų BK visuomenės funkcionuojančių
ryšių stabilumą ir nepažeidžiamumą; karo metu joje slėpdavosi pilies
visuomenei nepriklausę BK gyventojai – bajorai–žemionys, miestiečiai. 6.
Išskirtinis pilies arsenalo komunikacinis vaidmuo. Pilies cekhauzas buvo bene
svarbiausia pilies struktūrinė dalis, turėjusi ne tik karinės, bet ir reprezentacinę
reikšmę (pilies svečių lankymosi vieta; magistrato archyvo saugojimo karo metu
vieta; patrankų naudojimo elekcinio seimo metu galimybė). Livonijos karo metu
arsenalo inventorius ir įranga buvo naudojama ne tik BK gynybai, bet gerokai
platesniu mastu – kaip bene svarbiausia LDK kariuomenės ginkluotės rezervinė
bazė (daugkartinis Radvilų patrankų ir muškietų naudojimas Kuršo ir Livonijos
pilių mūšiuose; šaudmenų ir parako rezervų tiekimas; į karo veiksmų zoną gabenamos
karinės amunicijos ir ginkluotės priežiūra).
Karo metu po BK judėjo daug didesnis žmonių srautas nei taikos metu.
Tarp šių žmonių karinės veiklos vykdymo ir savo saugumo užtikrinimo pagrindu
dalyvavo ir BK gyventojai. Be to, vyko nuolatinė abipusė Kuršo ir BK gyventojų
migracija, priklausomai nuo kariuomenių judėjimo maršrutų. BK valstiečiai
LDK kariuomenei turėjo pristatyti proviantą, atlikti transporto patarnavimus.
Biržų dvaro gydytojai (Matas (Vorbek Letovas ??), Dovydas Detelevesas) pilyje
gydė Livonijos kampanijoje sužeistus kareivius. BK bajorai–žemionys vežiojo
karinę korespondenciją ir kazokų bei dragūnų kavalerijos sudėtyje tiesiogiai dalyvavo
kariniuose veiksmuose.
Karo situacija lokaliai visuomenei ne tik kūrė naujų ryšių progas, bet veikė
senuosius. Ypač BK visuomenę vargino įvairių karinių formuočių (švedų, Kuršo
kunigaikščių pavaldinių, LDK dalinių, Radvilų asmeninių dalinių) veiksmai
regione, pasireiškę įvairiomis negatyviomis formomis: teisėtu provianto rinki-
85