Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

80
Deimantas KARVELIS
šiams nei husarų, nei kazokų kuopose“. skrobovičius su nedideliu pėstininkų
būriu be įtvirtinimų stovyklavo Kilučiuose prie Biržų, Korfo būrys Panemunėje.
Radvilos dvariškis M. Piuro kartu su Biržų seniūnu registravo pėstininkus, daugelis
kurių sirgo, ir mokėjo jiems jurgeltą 251 . Papildymas iš zabludovo rinktas
labai sunkiai. Ilgame kelyje iš zabludovo į Biržus pėstininkai išsibėgiojo, net
kazokai, gavę pinigus, savavališkai paliko stovyklą. Radvilos klientas Dovydas
Božymovskis, apsilankęs stovykloje prie Biržų, konstatavo, kad Biržų seniūnui
norint rezultatyviai tęsti apgultį, reikalingi vokiečių pėstininkai, karuose patyrę
žemionys ir kelios lengvosios patrankos 252 . Vis sunkiau darėsi grobti belaisvius,
nes švedai toliau už pilies vartų nebeišeidavo 253 .
Biržų seniūnas skrobovičius organizavo gerą pilies apgultį. Pagrindinė jo
stovykla buvo viename kaime už širvenos ežero, iš kurios dieną naktį buvo prižiūrima,
jog niekas nepatektų į pilį ir niekas neišeitų. Liuteronų bažnyčioje buvo
dislokuota pėstininkų pasala, tiesiogiai saugojusi pagrindinius pilies vartus. švedai
patrankų ugnimi privertė pėstininkų pasalą iš bažnyčios pasišalinti. Radvilos stovyklos
kareiviams stokojant maisto, buvo išsiųsti universalai į ukmergę ir Anykščius.
Proviantas pristatytas tik iš ukmergės. Radvilos stovykla provianto problemą
sprendė vietinių valstiečių sąskaita. salamiesčio valdos, turbūt mažiausiai nukentėjusios
nuo švedų, valstiečiai buvo raginami tiekti maisto produktus „savo kariuomenei,
ginsiančiai jų gyvybes ir namus nuo priešo išpuolių iš pilies ar karaliaus
kareivių plėšikavimo“. Įdomu tai, kad švedų įgulą pilyje, salamiesčio paseniūnio,
kuris buvo patekęs į nelaisvę ir pabėgo, liudijimu, sudarė vien tik švedai ir nė vieno
vokiečio. švedų kapitonai laikėsi nuostatos nepasiduoti tol, kol liks bent kokios
maisto atsargos. Metų pabaigoje pilyje vis daugėjo sergančių ir mirštančių, pradėti
pjauti ir valgyti paliegę arkliai, kurių beliko mažiau nei 10 254 . Greitu pilies atgavimu
Radvilos stovykloje jau niekas neabejojo. švedų įgulai dar tebesant pilyje,
Kristupas II savo klientams (skrobovičiui, Piuro, Korfui) jau dalijo nurodymus,
kaip elgtis atgavus pilį. Minėti dvariškiai turėjo prižiūrėti, kad pasitraukianti įgula
nieko neišneštų iš pilies, surašyti detalų pilies inventorių, iki Radvilos atvykimo į
Biržus sulaikyti visus pilyje buvusius žmones, nepriklausiusius švedų įgulai, nesiaiškinant,
kurie iš jų išdavikai, o kurie ištikimi Radvilai. Ypatingai akcentuotas
pilies sustiprinimo poreikis tiek fortifikacine, tiek įgulos prasme. Įgulos papildy-
251
1626. Xii. 3. vilnius. s. svirskis k. radvilai; 1626. Xii. 21. Balninkai. m. piuro k. radvilai, RNB,
f. 971, ap. 2, Col. aut. 116, l. 124-126, 129-130.
252
1626. Xii. 26. stovykla prie Biržų. d. Božymovskis k. radvilai, AR, dz. V, t. 28, nr. 1268.
25
1627. i. 1. stovykla prie Biržų. k. skrobovičius k. radvilai, AR, dz. V, t. 359, nr. 14507.
254
1626. Xii. 26. stovykla prie Biržų. d. Božymovskis k. radvilai, AR, dz. V, t. 28, nr. 1268.