Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

270
Modestas KUODYS
nių kalinių, areštų, komendantų ir saugumo pareigūnų savivalės faktų. 1924 m.
vasario 8 d. LsDP frakcija įteikė interpeliaciją dėl „žvalgybos egzekucijų“ (tuo
metu ši institucija, vykdžiusi politinio sekimo funkcijas, vadinosi Kriminalinės
policijos skyrius „B“). socialdemokratai sukėlė didžiulį triukšmą dėl areštuotų
už komunistinę veiklą asmenų laiško, kuriame pasakota, kad tardymo metu naudota
fizinė prievarta. Tačiau Ministras Pirmininkas pateikė savo įrodymus, jog
minėti faktai – tai bolševikų prasimanymai, sukurti siekiant diskredituoti Lietuvos
saugumo organus. Priekaištaudamas šiai frakcijai, Galvanauskas pažymėjo:
„Jūs socialdemokratai, paprastai skundą priimat už gryniausią, absoliučią teisybę.
Bendrai kaip tai parodo teismo praktika, skundai neturi savyje 70–80 procentų
realaus pamato. Jūs iš tų abejotinų skundų tučtuojau darot abejotiną išvadą
– vyriausybė yra kažkoks monstrum, pastatytas kovoti prieš darbininkus ir prieš
darbininkų klasę.“ 240 nežinia, kiek patikimi buvo Ministro Pirmininko įrodymai,
bet seimo daugumą jie įtikino. Kita vertus, Vyriausybės vadovas labai taikliai
apibūdino socialdemokratų veiklos taktiką ir laikyseną tuometiniame seime. ši
partija mėgo kiekviena pasitaikiusia proga sukelti audringą puolimą prieš valdančiąją
daugumą, beatodairiškai smerkti policijos, komendantų kovą su komunistinės
orientacijos veikėjais. Daugeliu atvejų panašaus pobūdžio paklausimai
ir interpeliacijos buvo pakankamai sėkmingai valdžios atstovų atremiami, tačiau
ir tuokart, kai pritrūkdavo svaresnių argumentų, visas interpeliacijas valdančioji
dauguma atmesdavo pasinaudodama persvara balsavimo metu.
Valstiečių liaudininkų frakcija taip pat atvirai įvardydavo bei smerkdavo valdančiosios
daugumos diktatūrinius siekius, bet daugiausia ir aktyviausiai kovojo
prieš žodžio ir susirinkimų laisvės suvaržymus. Ypač jautriai LVLs frakcija reaguodavo
į bet kokius bandymus labiau suvaržyti spaudą ar į dažnus karo cenzūros
veiksmus prieš šios partijos spaudą (daugiausiai kentėjo Lietuvos žinios).
Pirmąją savo interpeliaciją 1923 m. sausio 9 d. LVLs kaip tik inicijavo dėl
1922 m. gruodžio 20 d. Kauno karo komendanto išleisto privalomojo įsakymo,
kuriame nurodyta, kokią informaciją laikraščiams skelbti draudžiama. Valstiečių
liaudininkų nuomone, tai buvęs savavališkas komendanto žingsnis, nes tokius
draudimus esą gali reglamentuoti tik įstatymai, o ne įsakymai 241 . Tačiau interpeliacija
buvo atmesta. nepasisekė ir aktyvus LVLs pasipriešinimas YVAĮ papildymui,
reglamentuojančiam karo komendantų teisę prižiūrėti spaudą 242 . nuo
240
Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1924 02 08, 63 pos., p. 16.
241
Seimo.stenogramos..Pirmasis.seimas, 1923 01 09, 16 pos., p. 11.
242
Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1924 02 29, 72 pos., 14.