Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

RAUDONOSIOS ARMIJOS 16–OJI LIETUVIŠKOJI ŠAULIŲ DIVIZIJA: KELIAS NUO
SUFORMAVIMO IKI KATASTROFOS PRIE ALEKSEJEVKOS (1941 – 1943 M. VASARIS – KOVAS)
naktį apšaudė naująjį ir senąjį ekonomičiną.
Kovo 21 d. naktį divizijos pulkai pradėti išvedinėti į 48–osios armijos
antrąjį ešeloną.
Kitą, kovo 22 d. naktį, 16 LšD galutinai pakeitė Raudonosios armijos 399 šaulių
divizijos dalys. Kovo 21 d., 23.30 val., divizijos vadas gen. mjr. f. Žemaitis, vykdydamas
48–osios armijos vado įsakymą, atidavė paskutinįjį įsakymą (nr. 22) divizijai, pagal kurį
ji buvo pervesta į 48–osios armijos antrąjį ešeloną ir sutelkta Kubanės, zalipajevkos, fedorovkos
rajone, kur turėjo įsitvirtinti ir būti pasiruošusi „smogti kontrsmūgį“ Aleksejevkos,
Verchniaja sergejevkos, Kubanės, Petrovkos, Krasnaja slobodos kryptimi 108 .
Taip baigėsi 16 LšD 1943 m. žiemos mūšiai oriolo srityje prie Aleksejevkos
kaimo. Jie buvo beviltiškai nesėkmingi, jų rezultatai skaudūs ir tragiški daugeliu
aspektų. Divizija neįvykdė nė vienos jai aukštesniosios karinės vadovybės
keltos kovinės užduoties, puldami jos kariai nepasistūmėjo nė žingsnio į priekį,
nepaėmė nė vieno vokiečių belaisvio ir kt. 109
Be abejo, skaudžiausi patirti nuostoliai buvo žmonių netektys – žuvę, sužeisti
(tapę invalidais), dėl kitų priežasčių išėję iš rikiuotės kariai. Apibendrinamieji
divizijos karių nuostoliai ilgokai skaičiuoti, todėl archyviniuose šaltiniuose
jie šiek tiek įvairuoja. 16 LšD vado pavaduotojo gen. mjr. V. Karvelio netrukus
po 1943 m žiemos mūšių (tiksli data nenurodyta) pasirašytoje suvestinėje per
1943 m. vasario 20 d. – kovo 24 d. laikotarpį pateikiami tokie skaičiai:
Eil.
Nr.
1.
2.
3.
4.
5.
Nuostolių rūšis
nukauti, mirę nuo žaizdų kariai
sužeisti, kontūzyti, apdegę ir
pan.
susirgę
Apšalę
Tikslinama buvimo vieta
Iš viso nuostolių
šaltinis: LYA, f. 1771, ap. 6, b. 42, l. 3.
Vyresnieji
vadai
83
283
1
2
6
374
7
Jaunesnieji
vadai
283
850
10
7
44
1194
Eiliniai Iš viso
803
2142
40
57
255
3296
1169
3275
51
66
305
4864
108 ten pat, l. 32.
109 rusų istorikas n. kirsanovas, atskleisdamas sovietinių tautų nacionalinių junginių kovos kelią
didžiojo tėvynės karo frontuose, įžvelgė bene didžiausius 16 lšd kovinius nuopelnus prie aleksejevkos
(tiesa, neaišku, kokiais šaltiniais remdamasis). jis rašė, kad iki 1943 m.vasario 24 d. divizijos
156 šp užėmė vyraujančią aukštumą prie nagorno, 167 šp du kartus užėmė šio kaimo pakraščius, bet
buvo priverstas pasitraukti. jis pažymi, kad priešo gynybą pavyko sugriauti tik iš dalies, priešo nuostoliai
buvo nedideli: išblaškytas ir sunaikintas maždaug būrys vokiečių pėstininkų, nagorne sunaikinta
vokiečių gurguolė, Choroševskyje nuslopinta kulkosvaidžio, minosvaidžių baterijos ir pavienio pabūklo
ugnis, žr.: Н. А. Кирсанов, В боевом строю народов – братьев, с. 185.