Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUNIGAIKŠTYSTĖJE XVI A. PABAIGOJE – XVII A. VIDURYJE
tačiau buvo labai vertingi kaip puikūs šauliai. Kristupas II Radvila škotų, airių ir
anglų samdinių panaudojimu buvo novatorius ne tik BK, bet ir visoje LDK. Tam
jį greičiausiai paskatino Gustavo Adolfo pavyzdys, kuris švedų kariuomenę reformavo
olandišku būdu, t. y. pritraukdamas svetimšalius samdinius 83 . Pavyzdžiu
galėjo būti ir škotų vėliavų naudojimas Karūnos kariuomenės sudėtyje 1601 m.
Livonijoje 84 . Iš šaltinių galima spręsti, jog ne anksčiau nei 1612 m. buvo pradėtas
svetimšalių šaudymas ir jų dislokavimas BK. Radvilos klientas K. skrobovičius
rašė patronui apie 300 škotų, anglų ir vokiečių kareivių Rygoje, iš kurių dalį
mėgino pasamdyti. Teigė, jog svetimšaliai nesutiko vykti į BK, negavę grynųjų.
Vis dėlto už nedidelį užstatą jam pavyko pasamdyti 50 kareivių 85 . H. Visnerio
teigimu, šis verbavimas turėjo būti skirtas Kristupo II žygiui prieš Maskvą, kuris
tuo metu neįvyko, o tolesnis samdinių likimas nežinomas. Trys pėstininkų būriai,
vadovaujami anglų Arturo Astono (300 žm.) ir Jano Donovajaus (120 žm.) bei
airio Jokūbo Butlerio (300 žm.), tarnavo Kristupo II kariuomenėje nuo 1621 m.
ir dalyvavo Mintaujos pilį užimant 86 . 1626 m. pabaigoje prie Vendeno Astono ir
Donovajaus daliniai pateko į švedų nelaisvę 87 . Gana ilgai Kristupui II ir Jonušui
tarnavę Butleris (1627 m.) ir Donovajus (1654 m.) Radvilų protekcijos dėka už
savo karinius nuopelnus gavo Respublikos indygenatą, taip pat valdų 88 . šaltiniai
liudija, jog airiai ir anglai ne kartą buvo dislokuojami Biržuose 89 . Livonijos karo
Radvilos finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad 1622 m. kovo mėn. barzdaskučiui
Dovydui 90 Biržuose buvo sumokėta 300 auksinų už „sergančių airių ir
83 nowak t., Wimmer j., Historia oręża polskiego 963-1795, Warszawa, 1981, s. 316, 350.
84 du škotų pėstininkų būriai po 300 kareivių, Wisner H., Kircholm 1605, Warszawa, 1987, s. 69-70.
85
„starałem się ze wszystkich miar moich, abym mógł o nich (…) zaciągnąę i na włośę wywieśę“, 1612. v.
5. papilys. k. skrobovičius k. radvilai, AR, dz. V, t. 359, nr. 14507.
86
1620-1625 m. k. radvilos korespondencijos kopijos, Lenkijos nacionalinė biblioteka Varšuvoje (toliau–BN),
rkps. 87, l. 449.
87
napiersky g. l. , Bödeckers Chronik Livlöndischer und Rigascher Ereignisse 1593-1638, riga,1890,
s. 97.
88
Borowy W., anglicy, szkoci i irlandczycy w wojsku polskim za Zygmunta iii, Studia z dziejów kultury
polskiej, Warszawa, 1949, s. 310-311; vl, t. iv, 1859, s. 219. pritartume r. ragauskienės spėjimui, jog
panemunio valdelė, kurią laikė Butleriai, buv Bk. 1637 m. a. Butlerytė, dėkodama kristupui ii už paramą
po vyro mirties, užsiminė, jog valdos jai suteikimo raštą turi jos brolis. pastaruoju laikytume ne
g. v. Butlerį, bet kapitoną jokūbą Butlerį, karinės karjeros pabaigoje turėjusį valdą prie smolensko
pilies, Ragauskienė R., Karališkojo Birštono praeitis. Istorinė raida iki XIX a., Vilnius, 2004, p. 109; 1646.
iii. 22. varšuva. vladislovo vazos raštas majorui j. Berkui, LM, 121, l.54-54v
89
pastebėsime, kad karinio turinio šaltiniuose sąvoka Biržai kartais reikšdavo Bk, miestą, tačiau dažniausiai
– pilį.
90
kristupo ii radvilos dvaro gydytojas dovydas detelevesas.
51