Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

208
Doc. dr. Vytautas LESČIUS
gėsi visa Lietuva ir ypač vietiniai gyventojai, tikėdamiesi nuo tos dienos sulaukti
ramaus gyvenimo ir nuolatinio pavojaus dėl lenkų puldinėjimų pabaigos. Tačiau
ypač džiaugėsi ir didelį moralinį pasitenkinimą jautė IV pėst. pulko partizanai,
atlikę tikrai karžygišką paslaugą savo tautai ir tėvynei, išlaikę savo rankose širvintas,
atkakliai ir su pasiaukojimu gynę ne tik šį miestelį, bet ir aplinkines vietoves
nuo lenkų puolimų ir sužlugdę visas jų pastangas atplėšti nuo Lietuvos ir
pasisavinti šią vietovę, kad vėliau įprastu metodu – su Tautų sąjungos kontrolės
komisijos pagalba – priverstų mus taikstytis kaip su įvykusiu faktu.
šis neutralios zonos padalijimas tarp lenkų, ypač veikusių prieš lietuvius
širvintų rajone, sukėlė didelį nepasitenkinimą ir neapykantą, kuri pasireiškė paskutiniu
širvintų puolimu žymesnėmis kariuomenės ir partizanų jėgomis, vadovaujant
Virbaliui–sartonui, karin. Dicui ir kitiems.
šiam puolimui buvo itin kruopščiai ruoštasi. Tai buvo jaučiama likus kelioms
dienoms iki jo. Apylinkės kaimų gyventojams buvo uždrausta važinėti į širvintas.
Į kaimus atvyko daug lenkų kareivių ir partizanų. Jų puolamosios jėgos, kaip
ir ankstesniais atvejais, buvo suskirstytos į tris grupes. Puolimo išvakarėse iš
Juodelių, Kielių ir Kantrimiškio kaimų buvo suvaryta iki 25 valstiečių pastočių.
Jau vasario 23 d. vakare dešinioji grupė prisiartino prie širvintų iš šiaurės–rytų
pusės, užimdama miško pakraštį į šiaurę nuo Verbiliškių kaimo. ši grupė turėjo
suderinti savo veiksmus su viduriniąja, ėjusia širvintos paupiu. Trečia grupė,
sugulusi į roges, vyko keliu nuo Kielių kaimo, užimdama rytinį miško pakraštį.
Vasario 24 d. rytą, dar tamsoje, priešakinės viduriniosios grupės dalys prisiartino
prie Kabaldos kaimo ir puolė mūsų sargybas, išsidėsčiusias gyventojo Boreckio
namuose. Taip prasidėjo devintosios, pačios aršiausios ir kruviniausios kautynės.
Tuo pačiu metu pradėjo savo puolimą ir abi šoninės grupės, atidengdamos ugnį į
miestelį. Po smarkios granatų kovos mūsų priešakinės sargybos buvo priverstos
pasitraukti į miestelio gilumą. Lenkai, priėję bažnyčią, tuojau ėmė plėšti krautuves
ir gyventojų namus. Į lietuvių partizanų sargybas Kabaldoje įmestos kelios
lenkų granatos sužeidė namo savininko Boreckio dvi dukras. Įsiveržę į šį namą,
lenkai nuo sužeistųjų nuplėšė šiltus rūbus (paltus). Iš viso apiplėšė 9 krautuves ir
keletą privačių namų. Plėšimo metu Virbalis–sartonas, stovėdamas prie miestelio
vaistinės, tik stebėjo įvykius 148 .
Kita lenkų dalis, nesutikdama žymesnio lietuvių partizanų pasipriešinimo,
slinko pirmyn į šiaurinę miestelio dalį. Tuo tarpu lietuvių partizanai po 40–50
min., susirinkę prie tilto ir susitvarkę, šaukdami „Valio!“, atkakliai metėsi prieš
148
i pėst. divizijos štabo viršininko 1923 02 26 d. slaptas pranešimas nr. 23, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
418, l. 57.