25.06.2013 Views

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.)<br />

socialdemokratai nekantravo kuo greičiau suardyti krikščionių demokratų<br />

sukurtą visuomenės kontrolės ir politinio persekiojimo sistemą, todėl jau antrajame<br />

Trečiojo seimo posėdyje pateikė amnestijos įstatymo projektą 274 . Tačiau<br />

toks jų entuziazmas kuriam laikui liko atšaldytas, nes ką tik susirinkęs seimas<br />

dar neturėjo sudarytų komisijų ir negalėjo pradėti visaverčio darbo. Taip pat greitai<br />

naujoji valdančioji dauguma siekė priimti <strong>karo</strong> padėties panaikinimo įstatymą.<br />

Tačiau ne tą, kuris numatė <strong>karo</strong> padėties pakeitimą sustiprintos apsaugos padėtimi<br />

ir kuris 1926 m. pradžioje po dviejų skaitymų buvo perduotas perredaguoti,<br />

bet gerokai radikalesnį, parengtą pagal 1923 m. birželio 9 d. socialdemokratų<br />

projektą 275 . naujasis įstatymas turėjo <strong>karo</strong> padėtį panaikinti visoje Lietuvoje, taip<br />

pat ir kariuomenėje bei geležinkelių zonoje. Referentas Jeronimas Plečkaitis,<br />

pristatydamas projektą, pažymėjo, jog „Krašto apsaugos komisijoje svarstant<br />

<strong>karo</strong> stovio panaikinimo klausimą paaiškėjo, kad <strong>karo</strong> stovio palikimui nėra<br />

nei pas vieną grupę, nei pas vieną valstybės įstaigą rimtų motyvų. niekas negali<br />

pasakyti rimtai, kam reikalingas <strong>karo</strong> stovis“ 276 . Prasidėjus svarstymams, dešinieji<br />

aiškiai pareiškė nesutiksią su visišku <strong>karo</strong> padėties panaikinimu. Jų argumentai<br />

buvo analogiški tiems, kuriuos jie dėstė pasibaigusios kadencijos seime,<br />

t. y. Lenkijos grėsmė, būtinybė apsaugoti demarkacinę liniją, užtikrinti vidaus<br />

tvarką 277 . socialdemokratai ir valstiečiai liaudininkai į tai atsakinėjo taip pat pasitelkdami<br />

senuosius savo argumentus. Čia vėl galėtume cituoti Voldemarą, kuris<br />

savo moralizuojamais pasvarstymais apie <strong>karo</strong> padėties žalą visuomenei kartais<br />

gerokai pranokdavo net pačius socialdemokratus. Viename pasisakyme seimo<br />

tribūnoje jis aiškiai pareiškė, kad „<strong>karo</strong> stovį reikia panaikinti, nes iki šiol jis<br />

buvo vartojamas ne krašto priešams ir ne tiek prieš lenkų propagandą, bet tik tai<br />

prieš tam tikrus [spaudos] organus“ 278 . Tautininkų lyderio teigimu, „reikia būti<br />

psichologiniu budeliu, kuris kartą opiumo prisigėręs reikalauja ir toliau vartoti<br />

tą stiprią priemonę [<strong>karo</strong> padėtį]“ 279 . Toliau Voldemaras ėmėsi pranašavimo: „Aš<br />

bijau, kad nuodai, kurie su <strong>karo</strong> stoviu įėjo, nebūtų ir toliau visuomenę apėmę,<br />

kad atėję kiti žmonės nebūtų vedami į pagundą tuos pačius nuodus pavartoti prieš<br />

savo priešus, kurie dabar bus opozicijoj. Ir aš labai džiaugiuos, kad visuomenė<br />

274<br />

Seimo stenogramos. Trečiasis seimas, 1926 06 05, 2 pos., p. 10.<br />

275<br />

Seimo stenogramos. Trečiasis seimas, 1926 06 12, 7 pos., p. 12.<br />

276<br />

Seimo stenogramos. Trečiasis seimas, 1926 06 12, 7 pos., p. 2–5.<br />

277<br />

ten pat, p. 2.<br />

278<br />

ten pat, p. 6.<br />

279<br />

Ten pat<br />

277

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!