Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUNIGAIKŠTYSTĖJE XVI A. PABAIGOJE – XVII A. VIDURYJE
o mažiausiai Vyžuonos, Alanta ir Dubingiai 264 .
Išvados
1. Biržų pilies kuriamą pobūdį pirmiausia lėmė tai, jog ji buvo vienintelė valstybinės
reikšmės BK institucija. Tą pripažino valdovai Vazos, valstybės dignitoriai,
įvairių LDK ir Lenkijos pavietų bajorai, patys Radvilos, švedai. Dėl ypatingos
strateginės padėties ir su tuo susijusios valstybės teritorijos gynybinės funkcijos
(šiaurinių LDK sienų, Žemaitijos, net visos Lietuvos, įskaitant Vilnių, apsauga nuo
švedų; Kuršo ir Livonijos apsauga nuo rusų) ši tvirtovė praaugo lokalios institucijos
ir lokalių privačios valdos ryšių ribas. xVII a. 3–4 dešimtmetyje Biržų pilies
aprūpinimo valstybės lėšomis bei žmonėmis (iki karo ir karo metu) ar finansinės
kompensacijos Radviloms už patirtus pilies eksploatavimo nuostolius sprendžiant
valstybės reikalus (po karo) ne kartą figūravo seimuose ir seimeliuose (Biržų pilies
klausimą pavyko aptikti net 24-ių seimelių instrukcijose). Minėtas asmeninis
Biržų–Dubingių Radvilų santykis su savo valda, t. y. dažnas lankymasis BK ir tiesioginis
rezidencinės–reprezentacinės pilies ir jos rūmų paskirties kūrimas, reiškė
aktyvų asmeninį didikų interesą. Valstybinio ir privataus interesų koegzistencija
bei pilies funkcijų įvairovė lėmė ryšių, kuriuos kūrė ir kuriuose dalyvavo pilies visuomenė
ir visa BK visuomenė, savitumus. Taikos ir karo metų kontekstuose ryšių
pobūdis pilies socialinėje erdvėje šiek tiek skyrėsi.
2. Pilis taikos metu BK pirmiausia buvo administracinis centras. Joje gyveno
ir veikė Radvilų valdžią ir stabilumą valdoje užtikrinantys klientūriniai ir kariniai
svertai (užnerio valdų ir BK seniūnas; dvariškiai; pilies įgula). Kita vertus,
kaip valdžios realizavimo vieta ir simbolis pilis traukė beveik visas lokalios visuomenės
grupes, negyvenusias pačioje pilyje: bajorus ir dvaro klientus (karinė
tarnyba; žemėvaldos tvarkymo įteisinimo procedūros; korespondencijos pristatymas;
jurgeltų išmokėjimas; lokalių BK dvarų administravimo reikalų tvarkymas;
mokesčių mokėjimas), miestiečius (karinė tarnyba; jurgeltų išmokėjimas),
žydus (finansinės operacijos), totorius (karinė tarnyba), valstiečius (inventorių
surašymas). Pilies gynybinė paskirtis ir karinė trauka, dariusi ją kariniu centru,
suformavo savitą lokalios visuomenės dalį – pilies visuomenę. Pastaroji buvo
skirta saugoti, ginti, aptarnauti ir aprūpinti pilį. Pilies visuomenė buvo socialiai
ir tautiškai eklektiškas ir ypač margas sociumas, nes susidarė išorinių (pilies
264 1629. iv. 26. salamiestis. m. piuro k. radvilai, AR, dz. V, t. 269, nr. 11728.
83