Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO ŠTABO
VIRŠININKO PLK. K. ŠKIRPOS LIETUVOS KARIUOMENĖS VYSTYMO PLANAS
nepriklausomybę taip pat sumažintas, bet ne taip drakoniškai, kaip mūsų, — stabilizavosi
maždaug ant 20-22%. užvis didesni biudžeto % skirė ginkluotos pajėgos
reikalams Lenkija. Jis nuo pat 1921 metų pasilieka labai didelis ir vidutinei
sudaro 35% bendro valstybės išlaidų biudžeto. Taigi matome, kad įvairios, per
minėtą laikotarpį mūsų kraštą valdžiosios Vyriausybės, skirdavo mūsų ginkluotų
pajėgų reikalui daug mažesnį bendrų valstybės išlaidų %, kaip paminėtieji mūsų
du kaimynai: To pasekmė yra ta, kad Latvija, o ypač Lenkija, ginklavimos srityje
pažengė daug toliau už mus, męs gi atsilikome.
šiandiena jau visiems, ir nekariškiems, turi būti paaiškėję, kad iki šiol skiriamų
17% karo biudžeto buvo per-mažai, atsižvelgiant į pavojų, kurie mums
gresia ir didelių mūsų tautos idealų - Vilniaus ir kitų mūsų protėvių žemių vadavimo,
- kurie lieka dar nerealizuoti. skirtų iki šiol Krašto Apsaugos Ministerijai
ikmetinių biudžetinių sumų teužtekdavo taikos meto kariuomenės užlaikymui ir
turimų nuo seniau ginklų pataisymui.
naujų ginklų bei municijos atsargos sudarymui likdavo visai mažai ir todėl
mes nuo mūsų kaimynų atsilikome.
Jei, pavyzdin, per praėjusį mūsų nepriklausomo valstybinio gyvenimo
laikotarpį būtume skirę ginkluotos pajėgos reikalams nors po 25-30% bendrų
ikmetinių valstybės išlaidų, tai sunki mūsų valstybės yždui ginklavimos problema
būtų jau dabar buvusi gerokai įpusėta ir šiandiena, kada išoriniai pavojai vis
daugiau tvinksta, neturėtume aimanuoti ir imtis abiem rankom už galvos, statant
sau klausimą iš kur mes, biedni, imsime milžiniško didžio pinigų sumas, mūsų
paduotas šio expose puslapiuose.
Puošnumo ir geresnio gyvenimo instinktų pagauti, mes iki šiolei skubėjome
puošti mūsų mažą valstybinį rūmą iš vidaus, lig nematydami ar nenorėdami matyti,
kad jo sienos, kartą jau skaudžiai priešo kardo apkapotos, dar nėra tinkamai nuo
išorinių pavojų apsaugotos. Kariška logika liepia daryti atvirkščiai: Visų pirma
laiduoti valstybės rūmo sienas nuo išorinių pavojų, ir tik po to jau rūpintis jo vidaus
puošimu. Padarėme klaidą, kurią turime skubėti atitaisyti, kol dar nepervėlu.
Apart didesnio valstybės išlaidų % skirimo karo biudžetui praeityje, buvo
dar viena kietokia, atsitiktina, priemonė didesniam mums reikelingų ginklų kiekiui
įsigyti, bet, gaila, ta proga iš mūsų rankų, turbūt jau bus išslydusi. 1926
metais, pasirašius su sov. Rūsija draugingumo sutartį, buvo kilęs sumanymas
už mišką, kuri sov. Rusija yra Lietuvai skolinga sulig 1920 metų taikos sutartimi,
paimti ginklais, tekusiais sov. Rūsijai iš Kolčako, Denikino ir kitų, buvusių
baltujų rūsų armijų. Tos armijos buvo dalinai apginkluotos vakarų europos -
prancūzų ir anglų - artilerija, kuri sov.Rūsijai, turinčiai nuosavą karo industriją,
7