Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

264
Modestas KUODYS
„sustiprintos apsaugos“ įstatymas dar griežtesnis nei YVAĮ, be to, abstraktesnis,
suteikiantis pareigūnams didesnių galimybių savivaliauti. Ji piktinosi, kad įstatymas
esąs nukopijuotas iš carinės Rusijos panašių teisės aktų ir jog siekis jį įgyvendinti
ves į praeitį, į patvaldystės, žandarų ir „ochrankos“ laikus 213 . Į diskusijas
įsijungęs K. Grinius aiškino, kad Lietuvos „sustiprintos apsaugos“ įstatymas
yra ne 1881 m. analogiško rusų pavyzdžio adaptuota kopija, bet pasiskolintas
iš Vokietijos teisės. Buvusio ministro pirmininko pozicija planuojamo įstatymo
atžvilgiu buvo santūresnė. Jis apgailestavo, kad visuomenės gyvenimas ir toliau
bus varžomas, kad tokia padėtis gali tęstis dar ilgai, bet sykiu palankiai įvertino
faktą, jog kariuomenė nustos vykdyti policijos funkcijas 214 . Tos dienos posėdyje
įstatymas priimtas per antrąjį skaitymą. Trečiasis skaitymas surengtas tik po
metų – 1925 m. gegužės 19 d. Per šį laikotarpį konfrontacija tarp valdančiosios
daugumos ir opozicijos dar labiau išaugo, apie karo padėties sukeltas problemas
kalbėta vis garsiau ir dažniau. Todėl paskutinysis „sustiprintos apsaugos“ įstatymo
svarstymas vyko esant pakankamai įtemtai atmosferai. Abi pusės laikėsi
ankstesnių pozicijų, karštomis kalbomis gynė savo nuomonę, tačiau viską lėmė
balsų dauguma. Tiesa, čia valdančiųjų frakcijų atstovai didesnės persvaros neįgijo
– už balsavo 31, prieš – 28 215 .
1925 m. birželio 19 d. seimas pradėjo svarstyti spaudos įstatymo pakeitimą.
Jį inicijavo valdančioji dauguma. Pats pakeitimas buvo nedidelis: siekta padidinti
spaudos priežiūros institucijoms siunčiamų privalomų egzempliorių skaičių
nuo 8 iki 10 ir tiksliau apibrėžti baudžiamosios bylos spaudos atstovams kėlimo
tvarką 216 . Tačiau šis realiai didesnės reikšmės neturėjęs Krikščionių demokratų
bloko žingsnis sulaukė aktyvios opozicijos reakcijos. Ją daugiau lėmė ne pats
įstatymo papildymo turinys, bet pasipiktinimas spaudos laisvės būkle ir karo
padėties suvaržymais 217 . Krikščionys demokratai tuo tarpu įrodinėjo, kad „šiuo
įstatymu pravestu nieko naujo neįvedama, jis tik šiek tiek praplečia 1919 m. išleistą
spaudos įstatymą. Todėl jokių ypatingų skorpionų juo neįgyvendinama“ 218 .
213
ten pat, p.14.
214
ten pat, p.15.
215
Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1925 05 19, 182 pos., p.14.
216
Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1925 06 19, 191 pos., p.12.
217
apie susirinkimų ir žodžio laisvės suvaržymus 3–ojo dešimtmečio pradžioje žr. o. ruželytė, konstitucinės
žodžio ir spaudos laisvės buržuazinėje lietuvoje ir tikrovė, Buržuazinės valstybinės teisinės
koncepcijos, jų taikymas Lietuvoje ir kritika, p.92–100, 105; o. ruželytė, susirinkimų laisvė ir jos suvaržymas
darbo žmonėms buržuazinėje lietuvoje, Buržuazijos diktatūros Lietuvoje valstybiniai teisiniai
aspektai , p.95–99;
218 Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1925 06 19, 191 pos., p.20.