Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

238
Modestas KUODYS
dabartinė mūsų žvalgyba stovi mūsų politinio gyvenimo 102 “.
LsDP laikysena, rengiant ir priimant nuolatinę Lietuvos Respublikos Konstituciją
103 , taip pat leido oponentams kalbėti apie savotišką šios partijos veikėjų
nihilizmą bei nesugebėjimą rasti kompromiso, sprendžiant svarbiausius valstybės
gyvenimo klausimus.
Visa tai suteikdavo progą dešiniesiems socialdemokratus sieti su komunistais,
siekiančiais Lietuvos užgrobimo 104 . Žinoma, tokie kategoriški kaltinimai
dažniausiai išsprūsdavo karštų diskusijų metu, priešrinkiminėse kovose. LsDP
autoritetą kėlė tik senieji jos nariai – žymūs tautinio atgimimo veikėjai. Tai,
jog Rusijos bolševikų sukompromituotas marksizmas labai pakenkė Lietuvos socialistinės
pakraipos politinėms srovėms, socialdemokratai puikiai suprato. Tai
jie ne kartą pabrėžė savo spaudoje. „[...] Rusų komunistai mėgino socializmą
vykdyti durtuvo jėga, ir už tuos mėginimus dabar labai brangiai turi atsimokėti
Lietuvos darbininkai. Bolševikai laikinai išardė mūsų eiles, apardė organizacijas.
skriaudas padarę mūsų kraštui jie davė progos visiems darbininkų priešams Lietuvoje
primesti bolševizmą kiekvienam darbininkų reikalų kovotojui ir jį žlugdyti.
Visas reakcijos malūnas [...] sukosi pastaruoju metu bolševikų varomu vandeniu“,
– taip sovietų Rusijos invazijos pasekmes Lietuvos kairiesiems 1919 m.
pabaigoje apibūdino Socialdemokratas 105 .
1920 m. pradžioje Vyriausybės nutarimą didžiojoje šalies dalyje atšaukti
karo padėtį, kad būtų sudarytos palankios sąlygos rinkiminei agitacijai, socialdemokratai
sutiko skeptiškai ir kone priešiškai. 1920 m. balandžio 24 d. pagrindinis
šios partijos laikraštis šį sprendimą įvertino taip: „šiandien karo padėtis
yra panaikinta [...]. [Bet] karo cenzūra pasiliko ir jos pėdai vis dar galima aptikti
laikraščių skiltyse, o ir šiaip karo padėties režimas keičiasi ir nyksta taip lėtai,
kad kartais net nenumanu, kurian galan slenkame – ar pirmyn, ar atgal [...]. Karo
padėties panaikinimą valdžia vilkino kiek tik galėjo. Įvairios baidyklės buvo
traukiamos aikštėn, kad tik palaikyti komendantų režimą. [...] Pagaliau iš visų
pusių spiriama ir grasinama valdžia turėjo karo padėtį panaikinti. [...] Panaikinti
tai panaikino, bet dirbę karo padėties aparatas, įvairių rūšių ir ruožų komendan-
102
Steigiamojo seimo darbai, 1921 05 24, 95 pos., kaunas, 1922, p. 64.
103
plačiau žr. a. žemaitytė– veilantienė, konstitucijos projekto komisijos nariai // Mūsų konstutucionalizmo.
raida, p.57–60; a. kasperavičius, antanas tumėnas – konstitucijos rengimo komisijos
pirmininkas // ten pat p. 66–79; m. maksimaitis, Lietuvos konstitucijų istorija, p. 120–121.
104
v. Bičiūnas, apie socialdemokratus // Laisvė, 1920 05 09, p. 1.
105
į mūsų skaitytojus // Socialdemokratas, 1919 09 11, p. 1.