Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

346
Dr. Rimantas ZIZAS
dviejų artilerijos ir dviejų minosvaidžių baterijų, 6–8 sunkiųjų kulkosvaidžių. „To,
pasirodo, užteko, kad padaliniai gulėtų ir nejudėtų iš vietos, o motyvas tam visada
buvo vienas ir tas pats – „stipri priešo ugnis“, – pažymima raporte.
Divizijai būdingi masiniai rankų riešų susižeidimų atvejai. Iki kovo 10 d. iš
2745 sužeistųjų apie pusė buvo sužeisti į ranką.
Disciplina divizijoje menka. Vieną sužeistąjį į užnugarį lydi 2–3 sveiki kariai.
Per laikotarpį nuo vasario 20 d. iki kovo 8 d. divizija paliko mūšio lauke
daugybę ginklų, o teritorijos, kurioje kovojo divizija, priešas nebuvo užėmęs.
Trys pulkai paliko mūšio lauke paliko 1577 nesurinktų šautuvų, 265 PPš, 104
rankinius kulkosvaidžius, 34 sunkiuosius kulkosvaidžius, 30 mm minosvaidžius,
13 82 mm minosvaidžių, 65 prieštankinius šautuvus.
48–osios armijos vadovybė dėl visų divizijos nesėkmių kaltino jos vadą gen.
mjr. f. Žemaitį ir jo pavaduotoją, brigados komisarą J. Macijauską, abu jie esą
parodė visišką nesugebėjimą kovos sąlygomis jai vadovauti. Armijos vadovybė
tvirtino, kad jiems vadovaujant divizija negalės atstatyti savo kovinio pajėgumo
net ir šiuo tikslu išvesta į užnugarį.
Raporto pabaigoje išvardintos pagalbos priemonės, kurių ėmėsi 48–osios
armijos vadovybė, taisydama padėtį divizijoje: buvo pakeistas divizijos užnugario
viršininkas, maisto ir pašarų aprūpinimo viršininkas, divizijoje visą laiką
dirbo armijos vadų ir politinių darbuotojų grupė, divizija sustiprinta vyresniaisiais
ir vidurinės grandies vadais, priimtas armijos Karo tarybos nutarimas dėl
tvarkos įvedimo divizijoje, jis buvo patvirtintas fronto vado. su šiuo nutarimu
supažindinti visi divizijos karininkai 122 .
Be 16 LšD vado gen. mjr. f. Žemaičio 1943 m. kovo 10 d. raporto, archyvuose
yra išlikęs ir jo tų pačių metų balandžio 27 d. raportas, parašytas gen. mjr.
sviridovui. Raportas parašytas pastarojo įsakymu, todėl galbūt gen. mjr. sviridovas
buvo sudarytos komisijos vadovas ar narys. šį raportą f. Žemaitis rašė jau
pašalintas iš divizijos vado pareigų, jame jis taip pat plačiai atskleidė divizijos
kovinę veiklą ir aiškino jos nesėkmių priežastis. f. Žemaitis pažymėjo, kad du
mėnesius 16 LšD buvo mėtoma iš vienos puolimo krypties į kitą: iš pradžių ji
buvo priskirta /Briansko fronto/ 3–ajai armijai 123 , vėliau – gen. ltn. novoselskio
grupei (t. y. šio fronto kariuomenės operatyvinei grupei – R.z.), dar vėliau
2–ajai tankų armijai ir pagaliau 48–ajai armijai. Per visą šį laiką divizija nebuvo
122 48–osios armijos vadovybės (gen. ltn. p. romanenkos, armijos karo tarybos nario gen. mjr. istomino,
armijos štabo viršininko pavaduotojo plk. dolgovo) raportas (be datos) Briansko fronto vadui
pasiunčiant 16 lšd vado gen. mjr. F. žemaičio 1943 m. kovo 10 d. raportą, ten pat, l. 11–14.
123 tai įvyko 1942 m. gruodžio 27 d., žr.: j. dobrovolskas, lietuviai kariai…, p. 60.